Užsuks rečiau

Nuo vasaros pradžios visi istorinės technikos savininkai, savo automobilius padabinę rudais numeriais, į techninės apžiūros centrus galės užsukti rečiau – kas penkerius metus.

Tokį įsakymą dar prieš prasidedant aktyviam vasaros kelionių sezonui pasirašė susisiekimo ministras. Toks sprendimas buvo priimtas po ilgų diskusijų.

Darbo grupėje buvo radikalių siūlymų – vienas tokių apskritai atsisakyti istorinės technikos apžiūrų, atliekant jas vos vieną kartą, kai automobiliui ar motociklui suteikiamas istorinės transporto priemonės statusas.

Asociacija "Retromobile" siūlė, kad į techninės apžiūros centrus istorinės technikos savininkai užsuktų vos kas septynerius metus, tačiau po ilgų diskusijų buvo nuspręsta pasirinkti penkerių metų laikotarpį, o kartu ir stebėti, kaip istorinės technikos savininkams pavyksta palaikyti tinkamą automobilių, motociklų ir sunkvežimių būklę.

Beje, ir pats techninės apžiūros procesas istoriniams automobiliams yra lengvesnis. Jiems vykdoma tik vizuali apžiūra, netikrinama nei stabdžių, nei dujų išmetimo sistema. Žinoma, pats transporto priemonės savininkas gali techninės apžiūros kontrolieriaus paprašyti automobilį patikrinti, vadovaujantis privalomosios techninės apžiūros reikalavimais.

"Retromobile" prezidentas Ramūnas Kardelis tvirtina, kad istorinės technikos gerbėjai itin prižiūri ir puoselėja savo techniką, tad neturėtų kilti klausimų, ar į gatves išrieda techniškai tvarkingos istorinės transporto priemonės.

"Šių automobilių vertė neretai viršija ir naujo automobilio kainą, o į jų restauravimą investuota ne tik nemažai pinigų, bet ir laiko, tad visi sėdintieji prie istorinės technikos vairo supranta, kokia svarbi yra tinkama ir tvarkinga šių transporto priemonių eksploatacija", – dienraščiui tvirtino R.Kardelis.

Abejotinas procesas

Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 825 istorinį statusą turinčios transporto priemonės. Seniausiai jų – jau 108 metai. Jauniausiai – 30 metų.

Amžius, nuo kurio transporto priemonė galėtų gauti istorinės statusą, vis dar tebėra diskusijų objektas. Čia bendros nuomonės neranda net ir patys tokios technikos savininkai bei puoselėtojai. Gausėjančiu istorinės technikos gerbėjų būriu gali džiaugtis tik tie klubai, kuriems suteikta teisė vertinti transporto priemones, pretenduojančias tapti istorines. Pavyzdžiui, asociacija "Retromobile" už automobilio, sunkvežimio ar autobuso vertinimą prašo 150 eurų. Motociklo ar mopedo vertinimas savininko kišenę paplonina 100 eurų.

Istorinės technikos vertintojų, kaip skelbia VKTI, šiuo metu Lietuvoje 93. Daug tai ar mažai, matyt, priklauso nuo kiekvieno vertinimo, tačiau tapti vertintoju nėra sudėtinga.

"Pirmiausia reikia įkurti asociaciją, nepamirštant jo įstatuose nurodyti, kad vienas iš jos numatytų veiklos tikslų yra istorinių motorinių trasnporto priemonių išsaugojimas. Po trejų metų įstatymo numatyta tvarka toks klubas bus įtrauktas į asociacijų sąrašą, kurios gali vykdyti istorinių trasnporto priemonių vertinimą. Beliks išsirinkti tris ar daugiau narių, kurių parašų pakaktų įvertinimo aktui patvirtinti, ir įvertinsite savo bei draugų techniką", – skeptiškai į Lietuvoje vykstančius procesus žvelgia senovinės technikos klubo "Klasika" direktorius Egidijus Einoris.

Jis paragino atkreipti dėmesį į istorinės technikos vertinimą kaimyninėje Latvijoje. Ten, skirtingai nei Lietuvoje, tokius vertinimus atlieka valstybinė institucija, o pats vertinimas kainuoja apie 50 eurų. Daugiausia istorinių trasnporto priemonių vertinimo aktų, remiantis oficialiais VKTI duomenimis, yra išdavusi asociacija "Retromobile". Per 2017-uosius asociacijos ekspertai istorinių statusą suteikė jau 45 transporto priemonėms. Taigi mažiausiai savo asociacijos kasą papildė 4 500 eurų, daugiausia – 6 750. Suma priklauso nuo to, kokių transporto priemonių – automobilių, sunkvežimių, autobusų, motociklų ar mopedų buvo įvertinta.

Abejoja kompetencija

Kiek anksčiau tekste minėjome, kaip tampama istorinės technikos vertintojais. Šis procesas kelia E.Einoriui dar daugiau nuostabos.

"Kaip gali ir ar apskritai gali senovinį automobilį įvertinti ekspertas iš klubo, kuriame seniausias atuomobilis "GAZ M20" ("Pobeda"). Juk tam reikalingas ne tik anglų, vokiečių kalbų mokėjimas, speciali literatūra, bet ir patirtis. Pakilus pragyvenimo lygiui, Lietuvą pasiekia vis senesni ir unikalesni automobiliai. Norint juos įvertinti, reikia ne tik matyti jų nuotraukas, bet ir paliesti juos. Ar daug Lietuvos ekspertų sutiksite šiuo metu artimiausiose ir geriausiose istorinių automobilių parodose "Riga Retro" ir "Nesenstanti Klasika". Atsakau: penkis šešis žmones, kuriuos tikrai nesigėdydamas galiu pavadinti senovinės technikos žinovais. Kalbu apie tuos, kurie rašo straipsnius, išleidžia knygas ir turi nenuginčijamą autoritetą senovinės technikos visuomenėje. O kur patirties semiasi kiti, likusieji? Ir kas jie?" – klausimą kelia istorinės technikos gerbėjas.

Jau dabar kartais graudu žiūrėti, kaip į kai kuriuos istorinės technikos suvažiavimus atvažiuoja piliečiai su eiliniais moskvičiais ar žiguliukais ir lyg lygus su lygiu stovi vienoje eilėje su praėjusio amžiaus penktajame ar šeštajame dešimtmetyje pagamintais išpuoselėtais automobiliais.

Jis atkreipia dėmesį, kad net ir nekompetentingai transporto priemonę įvertinusiam vertintojui negresia jokios sankcijos. Iš vertintojų sąrašo asmuo gali būti išbrauktas tik tuomet, kai dalyvauja vertinant savo automobilį. Čia vėl žvelgiame į Latviją. Kaimyninėje valstybėje darbuojasi vos penki vertintojai, pripažinti ir patvirtinti valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys.

Nuvertintas įvertinimas

Būtent iš jo ir kelių bendraminčių lūpų ne kartą teko išgirsti, kad istorinės transporto priemonės statusas būtų suteikiamas senesniems, pavyzdžiui, daugiau kaip 40 metų senumo automobiliams, o jeigu vis dėlto išliktų 30 metų barjeras, tai tokioms transporto priemonėms turėtų būti keliami didesni reikalavimai nei tik metai ir originalumas.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, istorinė motorinė transporto priemonė – prieš 30 metų ar anksčiau pagaminta transporto priemonė, kurios modelis nebegaminamas mažiausiai 15 metų ir kuri yra originali, tinkama eksploatuoti, bet nenaudojama kasdienėms reikmėms.

"Pažvelkite į internetinius skelbimų portalus, kuriuose dabar už kelis šimtus eurų galima įsigyti pusiau padorų "VW Passat", "Audi 80/100" ar kokį BMW. Jau po metų kitų jiems bus galima suteikti istorinės transporto priemonės statusą, nepaisant to, kad šie automobiliai neturi didelės istorinės svarbos. Jau dabar kartais graudu žiūrėti, kaip į kai kuriuos istorinės technikos suvažiavimus atvažiuoja piliečiai su eiliniais moskvičiais ar žiguliukais ir lyg lygus su lygiu stovi vienoje eilėje su praėjusio amžiaus penktajame ar šeštajame dešimtmetyje pagamintais išpuoselėtais automobiliais", – sakė vienas prisistatyti nepanoręs istorinės technikos gerbėjas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad istoriniai numeriai netrukus gali tapti ir žmonių, kuriems mažai rūpi istorinės trasnporto priemonės, susidomėjimo šaltiniu. "Vis daugiau šalių sugalvoja taikyti ribojimus transporto judėjimui centrinėse miesto dalyse, o išimtys taikomos viešajam transportui, elektromobiliams ir dažnu atveju istoriniams automobiliams. Taigi lengvatos, galiojančios istoriniams automobiliams, gali suvilioti ir tuos, kurie, pavyzdžiui, nori nemokamai statyti automobilį centre, važiuoti senamiesčiu, tačiau transporto priemonė kaip istorinis paveldas jiems mažai įdomi", – kalbėjo vyras.

Tokių automobilių pasirinkimui įtakos gali turėti ir automobilio mokesčiai, kurių nereikia mokėti už istorinę transporto priemonę.

Galima ar negalima?

E.Einorius taip pat atkreipė dėmesį į įstatymo formuluotę, kurioje teigiama, kad transporto priemonė neturėtų būti naudojama kasdienėms reikmėms. Ar esate įsitikinę, kad savo automobiliu nevėžinsite draugų bei bičiulių ir nevyksite kažkur savaitgaliais pasipuikuoti savo istoriniu gražuoliu?

Lietuvoje to dar nėra, bet daugelyje šalių "nekasdienio naudojimo" sąvoką paaiškina poįstatyminiai aktai, arba draudimų kompanijų sutartys, kurios sudaromos apdraudžiant istorinę transporto priemonę. "Jose paprastai konstatuojama, kad istorinė transporto priemonė gali būti naudojama tik senovinių klubų organizuojamuose turuose, renginiuose, parodose, vykstant ir vykdant keliones, susijusias su istorinės transporto priemonės juridiniu ir techniniu aptarnavimu. Draudžiama istorinę transporto priemonę naudoti komerciniams tikslams", – kitur galiojančią tvarką nupasakojo entuziastas.

Vis dėlto R.Kardelis neslėpė nuostabos, iš kur atsirado mitas, kad negalima istorinės transporto priemonės naudoti dažniau nei tik per suplanuotas klubo išvykas. "Įstatyme sakoma, kad istorinės transporto priemonės negalima naudoti kasdienėms reikmėms, tačiau jos kasdien ir nėra eksploatuojamos, su jomis išvykstama tik retsykiais. Tad nemanau, kad ši įstatymo eilutė turėtų atbaidyti nuo istorinio statuso suteikimo automobiliui", – kalbėjo R.Kardelis, nors kartu pripažino, kad tikslesnio apibrėžimo vis dėlto reikėtų.

"Regitra": 825 istorinės transporto priemonės

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso yra 825 istorinėmis pripažintos transporto priemonės. Visos jos skelbiamos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos svetainėje. Ne visų šių transporto priemonių savininkai (valdytojai) yra kreipęsi į "Regitrą" dėl istorinių numerio ženklų. 2017 m. gegužės 29 d. duomenimis, istoriniai registracijos numerio ženklai iš viso buvo išduoti beveik 600 transporto priemonių savininkų (valdytojų).

Išdavimo dinamika. Daugiausia istorinių numerių buvo išduota 2016 m. – 211, 2015 – 192, 2014 m. – 125. Per pirmus beveik šešis šių metų mėnesius istoriniais numeriais pasipuošė 62 transporto priemonės. Gyventojams, kurie norėtų įsigyti istorinius registracijos numerio ženklus, pirmiausia reikėtų kreiptis į istorinių transporto priemonių vertintojus (vertintojų išduotą vertinimo dokumentą reikės pateikti "Regitroje"). Taip pat būtina pasirūpinti transporto priemonės privalomąja technine apžiūra (kai negalioja) ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.