Seimui ketvirtadienį planuota pateikti Motorinių transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektą, tačiau jis išimtas iš darbotvarkės, BNS patvirtino Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma.

„Dėl išėmimo sutarėme koalicijos pasitarime pirmadienį, taip pat ir mūsų frakcijoje ties tuo buvo stabtelta. Priežastys labai paprastos – manome, kad reikia dar padiskutuoti dėl pateiktų apmokestinimo principų: kiek jie yra patys teisingiausi, geriausi ir objektyvūs“, – sakė politikas.

Pasak J. Razmos, dabar Aplinkos ministerijos siūlomas taršių automobilių apmokestinimas turėtų būti koreguojamas.

Papildomas apmokestinimas yra jautrus dalykas, tai nieko tokio jei dar pasigilinsime ir pasvarstysime, nes kai pateiki Seime, jau kažkaip visuomenė supranta, kad iš esmės toks projektas ir bus priimtas.

„Papildomas apmokestinimas yra jautrus dalykas, tai nieko tokio jei dar pasigilinsime ir pasvarstysime, nes kai pateiki Seime, jau kažkaip visuomenė supranta, kad iš esmės toks projektas ir bus priimtas. Tada sunkiau išaiškinti, kai daromi esminiai pakeitimai ar grąžinama tobulinti“, – aiškino Seimo vicepirmininkas.

Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, Vyriausybė kol kas nesirengia taisyti projekto.

„Ne, nesiruošiame koreguoti. Vyriausybė vienbalsiai priėmė šį projektą ir toks, koks jis yra, bus pateikiamas Seime, o po to svarstymo stadijoje greičiausiai bus koreguojamas“, – BNS sakė  ministras.

S. Gentvilo teigimo, pagrindinė projekto atidėjimo priežastis yra ne politinė, o techninė.

„Metų pabaigoje Seime susidarė spūstis įstatymų priėmime – buvo prioritetinių projektų, kurie turėjo būti užbaigti: biudžetas, interpeliacija. Tiesiog pasislinko darbotvarkė. Techninės problemos“, – aiškino ministras.   

J. Razmos teigimu, pakoreguotas projektas galėtų būti teikiamas pratęstoje rudens sesijoje sausį arba kovą prasidėsiančioje pavasario sesijoje.

„Svarstymams laiko turime iki liepos. Nieko baisaus jei jis bus pateiktas ir kovo mėnesį.  Sutartus koregavimus gali įregistruoti ir Seimo narių grupė, o gal ir Vyriausybė gali spręsti iš naujo, bet čia jau yra detalės“, – BNS sakė J. Razma. 

Vyriausybė lapkričio pabaigoje pritarė siūlymui atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį.

Planuota, kad jis būtų renkamas nuo 2023 metų ir visa apimtimi pradėtų galioti 2025 metais, iš jo tikimasi kasmet surinkti apie 170 mln. eurų pajamų.

S. Gentvilas lapkritį aiškino, kad pakeitimais siunčiama žinia, jog mažinti taršą ir nemokėti mokesčio galima nebūtinai persėdant į elektromobilį ar ant dviračio, bet ir į benzininį automobilį, nes didžioji dauguma jų savininkų mokesčio nemokės arba mokės tik simboliškai.

„Pagal dabartinį turimą parką 18 proc. automobilių nemokėtų šito taršos mokesčio, o benzininiams automobiliams iš esmės mokestis būtų mažesnis, lyginant su dyzeliniais automobiliais“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo S. Gentvilas.

Aplinkos ministerija tuomet skelbė, kad kas antras šalies vairuotojas mokėtų iki 100 eurų šio mokesčio. Vidutinis mokestis siektų 138 eurus (su 2023-2024 metais numatyta taikyti lengvata).