Automobilių markių medis – itin painus, sunkiai atsekamas ir nuolat besikeičiantis. Suklysite sakydami, kad važinėjate britišku "Jaguar" ar galvosite, kad "Lexus" - kažkuo geresnis už "Toyotą".

Sujauktas žemėlapis

Jei XX a. pradžioje automobilių gamintojai buvo gan aiškiai pasiskirstę po pasaulio regionus ir turėjo stiprų tautinį identitą, dabar viskas apvirto aukštyn kojomis.

Anksčiau niekam nekėlė abejonių, kad "Ford" – toks pat amerikietiškas prekės ženklas ir produktas, kaip ir "Levi's" džinsai. Lygiai taip pat buvo aišku, kad "Volkswagen Beetle" – vokiškas produktas, kurį Adolfo Hitlerio užsakymu sukūrė jo tautietis, genialus austrų mokslininkas Ferdinandas Porsche. Vėliau jis įkūrė vieną geriausių sportinių automobilių kompanijų – neatsitiktinai beveik visi "Porsche" turi apvalius priekinius žibintus kaip ir "Beetle".

Nesuklysime sakydami, kad prie visuotinos nuomonės, kad vokiečių technika patikima, prisidėjo ir tokie bavariški prekės ženklai kaip "Audi" ar BMW. Lietuvoje šių markių automobiliai – mėgstamiausių penketuko viršūnėje, o amerikiečiai jas vertina. kaip išskirtinio socialinio statuso ženklą.

Vokišką automobilį perkantis amerikietis – arba ne patriotas, arba turintis gerokai daugiau pinigų nei vidurinės klasės.

"Fiat" iššifruojamas kaip Turino automobilių fabrikas, italai turėjo ir "Ferrari". Britai važinėjo "Jaguar", japonai – "Honda". Anksčiau visi žinojo, kad įstrižai automobilio groteles kertantis brūkšnys – saugaus švediško "Volvo" ženklas.

Tačiau autoindustriją purtančios ekonomikos krizės šį žemėlapį visiškai sujaukė.

Kai kurių neliko

Vien per keletą pastarųjų metų automobilių pasaulyje įvyko didelių pirkimo sandėrių, susijungimų, atsiskyrimų, bankrotų ar tiesiog kai kurie prekės ženklai išnyko.
Kol vieni gamintojai stengiasi dirbti pelningai ir efektyviai, kiti tiesiog nugrimzta užmarštin. Taip atsitiko su "Pontiac" ir "Hummer".

Kaip sako vokiečiai, tvarka turi būti. Tad XX a. pradžioje Bavarijoje įsikūrusi nedidelė bendrovė įmantraus pavadinimo sau nepasirinko. Taip atsirado lėktuvams variklius gaminanti Bavarijos variklių gamykla (BMW) – paprastas, aiškus ir prasmę atspindintis pavadinimas.

Šiandien BMW – viena nedaugelio kompanijų, išlaikiusių savo vokišką identitetą, bet kartu absorbavusi tokius gigantus kaip "Rolls-Royce" ir "Mini". Jei šiandien vairuojate vieną šių automobilių, esate daugiau vokietis, o ne kriketą susiruošęs pažaisti britas. Verta pabrėžti, kad vokiečių kompanija neriasi iš kailio, siekdama išsaugoti "Rolls-Royce" britiškumą, – kad automobilis būtų surenkamas tėvynėje, tiesa, daugiausia iš vokiškų detalių. Jie niekur neperkėlė Sasekse, Anglijoje esančios jų gamyklos.

Dar vienas didysis žaidėjas – "Fiat". Šiandien kompanija iš Turino jau nebegamina traukinių variklių ir traktorių, kaip tai darė tik įsikūrusi. Dabar italų šeima prarijo kitas šalį garsinančias automobilių markes – "Alfa Romeo", "Ferrari", "Lancia", "Maserati". Tarsi prisimindama Italijoje filmuotus spageti vesternus su Clintu Eastwoodu, "Fiat" nusipirko ir visą Amerikos prerijomis dvelkiančią "Chrysler" šeimyną – "Dodge", "Jeep", "Ram" ir SRT.

Viską valdo "Volkswagen"

Nacių įkurtas, bet skirtingai nei kūrėjai savo gerą vardą išsaugojęs "Volkswagen" šiandien gali pasigirti, ko gero, gausiausia šeimyna ir taip pat išsaugotu nacionaliniu vokišku identitetu.
Šiai kompanijai priklauso lietuvių "tautinis" automobilis "Audi", prabangus "Bentley", greičiausią mašiną pasaulyje gaminantis "Bugatti" ir mažai kuo pastarajam nusileidžiantys "Lamborghini" ir "Porsche".

"Volkswagen" turi ir savo brolių dvynių – tai ispaniškasis "Seat" ir čekiškoji "Škoda". Šios dvi markės išsiskiria tuo, kad beveik visi jų modeliai – pagal išvaizdą ir surinkimą – identiški "Volkswagen". Skiriasi tik pavadinimas. Į tolimus užsienius važinėjančių lietuvių vilkikų vairuojami "Scania" – jau ne švedų, o "Volkswagen Group" nuosavybė.

Vokiečiai gamina ir šiandien patį brangiausią automobilį – "Lamborghini Veneno". Vieno automobilio kaina šiandien siekia 4 mln. JAV dolerių.

Godūs jankiai

Trečiasis automobilių rinkos žaidėjas, išlaikęs savo nacionalinį identitetą – amerikiečių "Ford". Savo antisemitiniais tekstais pagarsėjęs kompanijos įkūrėjas Henris Fordas niekada neišrado konvejerio, kaip dažnai klaidingai manoma – jis tik pirmasis jį apsukriai pritaikė masinei gamybai.

Šiandien jo šeimos valdoma kompanija po savo sparnu glaudžia "Lincoln", turi dalį britiškojo "Aston Martin" ir japoniškosios "Mazdos" akcijų dalį. "Ford" turi mažai girdėtus lietuviams automobilių prekės ženklus Turkijoje ("Otosan"), Kinijoje ("JMC") ir Tailande ("AAT").

Dar vienas smarkiai per paskutinę ekonomikos krizę nukentėjęs amerikiečių gigantas – "General Motors". Ši kompanija laiko išplėšusi Vokietijos pasididžiavimu laikytą "Opel", kuris Anglijoje taip pat turi visiškai niekuo, išskyrus vairą dešinėje pusėje, nesiskiriantį savo brolį dvynį "Vauxhall". Amerikiečiai valdo ir tokias markes kaip "Buick", "Chevrolet", "Cadillac".

Nacionalinės kompanijos

Gigantas, nepasidavęs ekonomikos smūgiams ir išsaugojęs tautiškumą – Vokietijoje įsikūręs "Daimler AG", jau senokai valdantis "Mercedes-Benz" ir "Smart" gamyklas. Beje, pastarajo automobiliuko dizaino krikštatėviai – Šveicarijos laikrodžių pramonės giganto "Swatch" dizaineriai. Mūsų gatvėmis riedantys "Setra" autobusai – taip pat šios kompanijos nuosavybė.
Vienintelis tikras samurajus – "Mitsubishi", turintis tik keletą smulkių markių, naudojamų vietinėje Japonijos rinkoje.

Nacionalinį gamintojo identitetą išlaikė ir prancūzai, kurių "Peugeot" ir "Citroen" automobiliai valdomi vieno nacionalinio koncerno "PSA Peugeot Citroen".

To nepavyko padaryti "Renault", kuris pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su "Nissan", tapo "Renault Nissan". Šis milžiniškas koncernas valdo beveik niekuo nuo kai kurių "Nissan" nesiskiriančias "Infiniti". Koncerno kraityje – "Dacia", "Datsun" markės ir kažkada rusiška vadinta "Lada".

Kiniški "Volvo"

"Volkswagen" turi identiškus "Seat" ir "Škoda" modelius, o japonų "Honda" turi "Acurą". Nors dabartiniai modeliai jau šiek tiek skiriasi, pačios pirmos "Acuros" buvo kaip iš akies traukta europinė "Honda Accord". Beje, Amerikoje retai sutiksite "Hondą" – ten yra tik "Acura".

"Toyotas" – japoniškus "mersedesus" gamina bendrovė "Lexus". O lietuvių pamėgtos ir ilgą garantinį laikotarpį turinčios "Kia" – ne kas kitas, kaip pervardytas Pietų Korėjos "Hyundai". "Toyotai" priklauso ir "Subaru" bei "Isuzu".

Alkūnėmis į automobilių industriją įsibrovė indai "Tata Motors". Jų "Tata Nano" – pigiausias ir, ko gero, nesaugiausias automobilis pasaulyje. Daugelį metų kentę britų priespaudą, dabar jie keršija – 2008 m. įsigyjo britų simboliais laikytus "Jaguar" ir "Land Rover".

Kažkada saugiausiu automobiliu laikytas "Volvo", dabar jau priklauso kopijų meistrams – kinų "Zhejiang Geely Holding Group". Reikia tikėtis, kad naujieji savininkai nesugalvos išimti saugos diržo, kurį švedai išrado daugiau nei prieš 50 metų.