Lietuvos automobilių sportas išgyvena ne geriausius laikus. Jau antrus metus Lietuvos automobilių sporto federacijoje (LASF) tvyrojusios revoliucinės nuotaikos sausį peraugo į tikrą perversmą. Mūsų šalies automobilių sportas suskilo į dvi stovyklas.

Vaikų darželis

Viskas prasidėjo seniai – jau prieš keletą metų sklido kalbos, kas automobilių ralyje reikia tobulinti automobilių klasifikaciją. Tačiau niekas nesikeitė, kol į Lietuvą neatvažiavo pasaulinės klasės automobilis. Saulius Girdauskas ir Paulius Urbonas nusipirko "Škoda Fabia WRC". Tokio automobilio mūsų šalyje dar niekas neturėjo. Tačiau staiga paaiškėjo, kad jis mūsų šalyje negali lenktyniauti, nes pagal galiojančias taisykles yra nelegalus – neatitinka techninių reikalavimų.

Ką daryti? Būtų kvaila neleisti dalyvauti automobiliui, kuris neabejotinai į trasas padės pritraukti žiūrovų. Tačiau reglamentą keisti buvo jau vėlu – baigėsi jo keitimo terminas, o taisyklių, žinia, prasidėjus varžyboms niekas nekeičia. Bet tik ne Lietuvoje...

S.Girdauskas su naujuoju automobiliu galėjo lenktyniauti, tačiau ne čempionato įskaitoje, o tik kaip atskirų ralių dalyvis, tai reiškia, kad sezono gale jis čempionas nebus.

Bet kaip ir dera "švogerių" krašte, reikalavimai buvo pakeisti atbuline data ir prasidėjo chaosas: teismai, apeliacijos, ginčai, raštai... Natūralu, jog konkurentai, pastebėję šį pažeidimą, ėmėsi žygių, kad teisybė būtų atstatyta.

Viskas baigėsi tuo, kad 2008-ųjų Lietuvos ralio čempionatas praėjo kovojant ne tik ir ne tiek ralio trasose, kiek kabinetuose ir teismo procesuose. Viso šio farso kulminacija pasiekta pernai per "Saulės" ralį, kai dalyviams net nebuvo įteikti apdovanojimai.

Kad ir kaip ten būtų, po visų teismų, apeliacijų ir svarstymų maratonų "Škoda" buvo legalizuota, nors procesai dar nesibaigė. Šis maratonas turėjo pamokyti LASF nedaryti klaidų ir popierinius reikalus sutvarkyti laiku.

Perversmas federacijoje

Galų gale visos aistros baigėsi perversmu – po begalės užkulisinių veiksmų sausį buvo surengtas neeilinis LASF suvažiavimas. Jame išrinktas naujas LASF prezidentas ir nauja vadovybė. Atrodytų, kad valdžia pasikeitė per vėlai – bet kokie formalūs taisyklių ir reikalavimų keitimo terminai baigėsi prieš Naujuosius metus. Tačiau tik ne LASF.

Šįkart labai šiurkščiai buvo dar kartą pakeistos taisyklės, kas vėl išprovokavo protestų laviną. Dabar jau labai sunku atsirinkti, kuris ralio reglamentas tikras, nes jie buvo keičiami keletą kartų, buvo atšaukiami ir vėl skelbiami galiojančiais. Akivaizdu, kad naujajam LASF prezidentui Gintarui Furmanavičiui vieno pagrindinių rinkimų pažadų – sutaikyti priešiškas puses – bent jau kol kas nepavyko išpildyti. Greičiau atvirkščiai, kol kas susidaro įspūdis, kad federacijos darbas tapo visai nekontroliuojamas.

Kam to reikia?

Visos šios košės centre sukasi du amžini priešininkai – daugkartinis šalies ralio nugalėtojas Rokas Lipeikis ir ne mažiau tituluotas S.Girdauskas. Du priešininkai seniai kovoja ir, deja, ne tik ralio trasose.

Tačiau po pirmo šių metų Lietuvos ralio čempionato etapo, vykusio Utenoje, abu lenktynininkai tarpusavyje ilgai diskutavo. Galbūt tai ženklas, kad aistros pagaliau rimsta?

Keista matyti tokias aistras sporte, kur lenktynininkai ne uždirba, o leidžia savo uždirbtus pinigus. Suprasčiau, jeigu būtų kovojama dėl pagrindinio prizo, tačiau ralyje jokių vertingų prizų nėra. Kaip kelios dešimtys žmonių negali susitarti dėl bendrų ir priimtinų visiems taisyklių?

Po šią savaitę vyksiančio apeliacinio teismo posėdžio turėtų paaiškėti, pagal kokias taisykles žais šiais metais ralistai. Tačiau jau dabar aišku, kad ir šiemet ralio užkulisiuose bus kovojama labai intensyviai.

Kova su vėjo malūnais

Šis karas prasidėjo tada, kai Lietuvoje atsirado pasaulinės klasės ralio automobilis. Natūralu, kad jaunimas, pretendavęs į aukštas pozicijas čempionate, prarado bet kokias viltis nugalėti – aplenkti tokią "raketą" kaip "Fabia WRC", jeigu prie jos vairo sėdi patyręs lenktynininkas, neįmanoma.

Su ta pačia problema susiduriama ne tik Lietuvoje – Tarptautinė automobilių sporto federacija (FIA) taip pat visais būdais stengiasi, kad nugalėtoją lemtų ne tik ir ne tiek technika ir į ją investuotų pinigų kiekis, kiek lenktynininko pajėgumas. Deja, nei LASF, nei FIA susidoroti su šia donkichotiška problema niekaip nepavyksta ir greičiausiai nepavyks.