Liko vienintelė gamykla
Prieš dvi savaites Rusijoje buvo sustabdyta Kinijos automobilių pramonės giganto „Great Wall Motors“ gamykla Tulos apskrityje. Prieš tai dėl komplektavimo dalių trūkumo buvo sustabdyta „Haval“ markės mašinų gamyba Kaliningrade. Tad šiuo metu vienintelė veikianti bendrovė, kurioje dar renkami užsienietiški, konkrečiau kiniški modeliai, liko Rusijos gamintoja „AvtoVAZ“. Kitų užsienio gamintojų darbas Rusijoje šiuo metu visiškai nutrauktas.
Automobilių rinkos eksperto Mato Buzelio teigimu, nors Rusijos naujų automobilių rinka nėra didžiausia pasaulyje, ji atlieka svarbų vaidmenį bendroje tiekimo grandinėje.
„Rusija iki šiol vaidino svarbų žaliavų eksportuotojos vaidmenį. Pavyzdžiui, Vokietija priklauso nuo Rusijos titano, geležies ir paladžio. Be to, 2021 m. buvo išgauta 108 mln. t geležies rūdos, ši šalis yra penkta pagal dydį pasaulyje geležies rūdos tiekėja, aprūpinanti Europos plieno gamintojus, kurie dabar susiduria su medžiagų deficitu ir kylančiomis geležies kainomis. Visa pramonė per didinamąjį stiklą ieško kitų šios medžiagos šaltinių“, – aiškino specialistas.
Rusijos invazija taip pat turėjo įtakos Ukrainos automobilių pramonei. Pavyzdžiui, Vokietijos automobilių gamintojai, tokie kaip BMW ir „Volkswagen“, naudojasi didelio Ukrainos laidų tiekėjo paslaugomis. Be to, Ukraina yra trečia pagal dydį pasaulyje nikelio ir aliuminio tiekėja. Tai yra du labai vertingi ištekliai, reikalingi baterijų ir elektra varomo transporto priemonių komponentų gamybai.
Dabar yra puikus metas parduoti automobilį, tačiau keisti jį į kitą gali būti sudėtinga dėl riboto pasirinkimo.
Galiausiai, Ukraina pagamina beveik 70 proc. pasaulio neono dujų, kurių reikia tokioms sudedamosioms dalims kaip mikroschemos, kurių viso pasaulio automobilių pramonei trūksta nuo pandemijos pradžios.
Nusipirkti vis sunkiau
Anot M.Buzelio, jau pernai tapo gana sudėtinga įsigyti kokybišką naudotą automobilį už gerą kainą. Šiais metais tokia užduotis tapo dar sunkesnė. Transporto priemonių istorijos patikros platformos „carVertical“ komunikacijos vadovo teigimu, būtų naivu tikėtis, kad greitu metu rinka stabilizuosis. Nors poreikis įsigyti naudotų automobilių nuolat auga, tokių transporto priemonių prekiautojai susiduria su pasiūlos trūkumu.
Viena iš pagrindinių dabartinės situacijos priežasčių yra labiau sutrikusi naujų automobilių rinka. Gamintojai pradeda riboti transporto priemonių gamybą tam, kad gamyba išliktų mažesnė, bet stabilesnė. Tokios aplinkybės smarkiai lėtina išpirktų automobilių patekimą į naudotų rinką. Ypač juntamas 3–7 metų grupės transporto priemonių deficitas. Apynaujų automobilių savininkai atideda savo transporto priemonių pardavimą arba nusprendžia jų visai nebeparduoti, kol visą pasaulį kausto Rusijos karo sukelta nežinomybė.
Stoja: neseniai buvo sustabdyta „Haval“ markės automobilių gamyba dviejose Rusijos gamyklose. / AFP nuotr.
„Norintieji įsigyti naudotą automobilį dabar renkasi iš brangiausių pasiūlymų transporto priemonių rinkoje. Beje, ribota pasiūla nereiškia, kad pirkėjai turėtų atsisakyti procedūrų, apsaugančių juos nuo sukčių. Priešingai, pirkėjai turėtų labiau pasidomėti perkamos transporto priemonės istorija, nes sukčiai gali imtis nešvarios taktikos, bandyti parduoti nekokybiškus automobilius, pavyzdžiui, klastoti ridą ar slėpti defektus“, – perspėjo M.Buzelis.
Pasak „carVertical“ komunikacijos vadovo, tikimybė įsigyti prastos būklės naudotą automobilį dabar yra daug didesnė nei prieš metus ar dvejus.
Pokyčiai ir Ukrainoje
2021 m. naudotų automobilių kainos pasiekė visų laikų rekordus. Nors metų pabaigoje jos stabilizavosi ir netgi pradėjo kristi, Rusijos invazija į Ukrainą sukūrė precedento neturinčią situaciją Rytų Europos naudotų transporto priemonių rinkoje.
Daugelį metų naudotų automobilių pirkėjai iš Ukrainos plūdo į Lenkiją, Lietuvą, Slovakiją ir Vengriją, kai kurias kitas kaimynines šalis. Nors šių šalių vidaus rinkose naujesni automobiliai buvo paklausesni, ukrainiečiai vaidino svarbų vaidmenį, kalbant apie senesnių nei dešimties metų automobilių pirkimą. Dideli srautai Lietuvoje registruotų automobilių savo eiga ir krovininiu transportu keliavo į Ukrainos rinką – buvo skaičiuojamos dešimtys tūkstančių su lietuviškais registracijos numeriais išvažiavusių automobilių, siekiant išvengti importą reguliuojančių reikalavimų.
Kylančios degalų, naujų ir naudotų automobilių kainos paskatino net 48 proc. Baltijos šalių gyventojų atidėti suplanuotą transporto priemonės keitimą.
Sumažėjęs pirkėjų iš Ukrainos srautas galėjo sumažinti pigiausių, mažiau vidaus rinkose reikalingų automobilių kainas. Tačiau naujausi „carVertical“ duomenys rodo, kad Vakarų Ukrainos naudotų automobilių rinka pamažu ėmė rodyti gyvybės ženklų.
„Ukrainoje buvo supaprastinta transporto priemonių importavimo tvarka. Registracijos reikalavimai Ukrainos kariuomenei skirtiems automobiliams buvo sumažinti iki minimalių – net neprivaloma registruoti tokio transporto. Asmeniniam naudojimui iš kitų valstybių įvežtus automobilius nuo balandžio 10-osios leidžiama registruoti be importo mokesčių“, – tvirtino M.Buzelis.
Automobilių rinkos ekspertas pridūrė, kad kol kas per sunku prognozuoti, kada galėtų stabilizuotis padėtis prekyboje. Anot M.Buzelio, dabar yra puikus metas parduoti automobilį, jeigu namų ūkyje jų yra per daug. Tačiau keisti jį į kitą gali būti sudėtinga dėl riboto pasirinkimo.
Atideda pirkimą
Pasak specialistų, kylančios degalų, naujų ir naudotų automobilių kainos paskatino net 48 proc. Baltijos šalių gyventojų atidėti suplanuotą transporto priemonės keitimą. Lietuvoje automobilio pirkimą atidėti nusprendė 51 proc., kaimynėje Latvijoje – 47 proc., o Estijoje – 46 proc. apklaustųjų. Ekspertai sako, kad šiam pasirinkimui dar daugiau įtakos turės ir Rusijos karas Ukrainoje.
Draudimo bendrovės „If“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, trys pagrindiniai kriterijai, dėl kurių lietuviai šiuo metu atideda tiek naujų, tiek naudotų automobilių įsigijimą, yra kaina (53 proc.), degalų sąnaudos (42 proc.) ir transporto priemonės ilgaamžiškumas, patvarumas (26 proc.).
Paklausa: ypač juntamas 3–7 metų grupės transporto priemonių deficitas. / T. Biliūno / BNS nuotr.
Kas ketvirtas lietuvis nurodė, kad kitą automobilį planuoja įsigyti po 2–3 metų, nes dabar santaupas tenka nukreipti kitiems tikslams, o 30 proc. sako šiuo metu nežinantys, kada ateis tinkamas laikas įsigyti kitą transporto priemonę.
„Šiuo metu Lietuvoje pastebime rinkos judėjimą – kylančios degalų, transporto priemonių ir joms gaminti naudojamų medžiagų, dalių kainos labiausiai veikia gyventojus, kurie nebuvo tvirtai nusprendę, ar pirkti automobilį. Dėl geopolitinės situacijos ir Rusijos pradėto karo Ukrainoje dauguma jų nutaria didesnius pirkinius atidėti. Kita dalis gyventojų laukia naujų automobilių iš pardavėjų, tačiau jų pristatymas susiklosčiusioje situacijoje gali užtrukti iki kelių mėnesių. Taip pat pastebime, kad ilgėja pakaitinio automobilio paslaugos, kurios prireikia kasko klientams, kai jų automobilis yra remontuojamas, laikotarpis – neretu atveju taip nutinka dėl detalių trūkumo“, – pasakojo draudimo bendrovės „If“ transporto žalų grupės vadovė Guoda Jasaitė.
Baltijos regiono skirtumai
Tyrimas atskleidė, kad kaina yra pagrindinis automobilio pirkimo kriterijus visose trijose Baltijos šalyse. Lietuvoje tai nurodė 53 proc. respondentų, Latvijoje – 56 proc., o Estijoje – lygiai pusė apklaustųjų. Antras pagal svarbą veiksnys – degalų sąnaudos. Tai svarbus aspektas 42 proc. lietuvių, 46 proc. latvių ir 44 proc. estų. Trečioje vietoje – automobilio pagaminimo metai. Jie reikšmingi 31 proc. respondentų Latvijoje, 30 proc. respondentų Estijoje ir tik kas ketvirtam apklaustajam Lietuvoje.
„Artimiausi 2–3 mėnesiai parodys, kaip vystysis naujų automobilių rinka. Per pirmus du šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, naudotų automobilių rinka pagyvėjo, tačiau kol kas negalime prognozuoti, kaip bus toliau, nes šiuo metu vyksta ekonominiai ir geopolitiniai pokyčiai, dėl kurių auga automobilių išlaikymo išlaidos – degalai, atsarginės dalys“, – teigė G.Jasaitė.
Ji atkreipė dėmesį, kad, žvelgiant į dabartinę situaciją, naudotų automobilių rinka gali augti ir dar labiau, nes didelė dalis lietuvių perka naudotus automobilius ir juos siunčia į Ukrainą kaip paramą ir kovos priemonę Rusijos sukeltame kare.
Ekologiškesnių automobilių, įskaitant hibridinius ir elektrinius, svarba šiuo metu yra automobilių pirkimo kriterijų apačioje – ją nurodė tik 8 proc. Baltijos šalių gyventojų. Lietuvoje tik 8 proc. apklaustųjų svarbu, kad automobilis būtų draugiškas gamtai, Estijoje šis aspektas reikšmingas 9 proc., o Latvijoje – vos 6 proc. respondentų. Tai atskleidžia, kad Baltijos šalyse ekologiškų automobilių rinka vis dar nėra gerai išplėtota, tad gyventojai šiuos automobilius renkasi vis dar vangiai.
