Vilniaus centre sekmadienį įlūžus asfaltui, du automobiliai nugrimzdo į poros metrų skersmens duobę. Ar nuo tokių nelaimių apsaugoti Kauno vairuotojai?

Nesulaukė pagalbos

Pastebėję duobę viename Vilniaus kiemų ir į ją įkritusius du lengvuosius automobilius „Toyota Yaris“ ir „Suzuki Swift“, gyventojai nedelsdami kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu. Į daugiabučio kiemą atskubėję policininkai tik užfiksavo įvykį, o miesto komunalininkai skėsčiojo rankomis ir tikino, kad šiuo metu mieste nėra nė vieno krano, kuris galėtų ištraukti automobilius.

„Buvo cik cik. Ir mašina truputį įgriuvo. Tada vėl cik cik. Ir taip ji po truputį griuvo griuvo ir visai įgriuvo“, – sielvartavo vieno automobilių savininkė Elena.

Moteris skundėsi, kad pusiau duobėje prasmegęs automobilis net kelias valandas nesulaukė atsakingų tarnybų dėmesio.

„Praėjo jau penkios valandos, o iš jų – jokių žinių. Jie atvažiavę 7 val. pasakė, kad nėra krano, ir išvažiavo. Nesulaukiame iš jų jokios pagalbos, automobiliai vis labiau smenga į duobę. Jeigu taip bus ir toliau, jie susilies ir apgadins vienas kitą“, – būgštavo Elena.

Nepažymėtas kanalas

Vilniečiai tikino, kad nelaimės kaltininkas – po aikštele einantis nenaudojamas daugiau nei prieš šimtą metų tiestas kanalas, kuris ir įgriuvo naktį.

„Šio kanalo nėra nė viename miesto komunikacijų žemėlapyje ir greičiausiai jis neatlaikė svorio. Juk čia ne kartą buvo įdubų ir daugybę kartų bertas žvyras, tiestas asfaltas. Matyt, tas kanalas po truputį iro, o dabar išvis sugriuvo“, – pasakojo vienas namo gyventojų.

Nukentėjusių automobilių savininkai kreipėsi pagalbos į privačią bendrovę. Atvykęs specialistas įvertino situaciją ir į įvykio vietą buvo iškviesta speciali technika – ugniagesių automobilis, keltuvas.

Gyventojai nerimavo, nes privačios bendrovės specialistai teigė neatsakantys už iš duobės traukiamų automobilių saugumą. Vis dėlto pasirinkimo nebuvo.

„Nesulaukėme jokios pagalbos iš miesto, tad turime ką nors daryti patys. Žinoma, rinksime visus čekius, fiksuosime visas savo išlaidas ir kreipsimės į komunalininkus dėl kompensacijos“, – piktinosi Elena.

Iškviesto keltuvo darbas automobilių savininkams kainavo bemaž pusę tūkstančio litų. Mažiausiai antra tiek teks pakloti už apgadintų automobilių remontą.

Neatlaikė perdanga

Laikinai tarnybos vedėją pavaduojantis Kauno civilinės saugos vyriausiasis specialistas Vaclovas Kyguolis teigė, kad tokių atsitikimų Kaune, kaip įvyko Vilniuje, nebūta.

„Tiesa, vienas toks atvejis buvo, kai į duobę įkrito sunkiasvorė mašina. Tai įvyko ne taip seniai miesto centre – ten sovietiniais laikais buvo statomi požeminiai garažai, o vėliau jų statybos dėl kažkokių priežasčių sustojo, viskas buvo užasfaltuota, o nuo svorio perdanga įlūžo“, – pasakojo V.Kyguolis.

Yra pavojingų vietų

Jo teigimu, panašių atvejų, kad atsivertų smegduobė paplovus gruntą vandeniui, nėra buvę. Kaip vieną ateityje pavojingų ir grasinančių mašinas praryti vietų specialistas įvardijo Žemaičių gatvę.

„Pavojus yra. Šlaitas po truputį slenka žemyn – ten yra kiemas, žmonės stato mašinas, įrengė garažus, aikštelę. Apačioje taip pat yra statinys, kurio pamatai po truputį išplaunami“, – pasakojo specialistas.

Į klausimą, kokia stichija daugiausiai sugadina mašinų Kaune, V.Kyguolis juokais paklausė, ar teko važinėti Kauno gatvėmis. Kaip žinoma, kelininkus vairuotojai dažniausiai keikia dėl duobių.