Grėsminga dilema

Darbai jau nevyksta pagal planą, kai kurios sutartys gali būti išvis neberealizuojamos, o kelių ir tiltų statybos įmonės susiduria su dilema: ar bankrutuoti įgyvendinant sutartis, ar jų neįgyvendinant.

Kelių statybos įmones jungiančios asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenka dialogą su Ekonomikos ir inovacijų ir Susisiekimo ministerijomis dėl pernai ir anksčiau pradėtų įgyvendinti projektų ir iki karo Ukrainoje sudarytų sutarčių vadina teikiančiu vilčių.

„Asociacija tikisi, kad Rusijos karo Ukrainoje nulemti force majeure iššūkiai ir drastiškas energijos ir statybos medžiagų kainų kilimas kelių remonto ir statybos sektoriuje bus įveikti, tačiau tam reikalingas bendras valdžios institucijų, perkančiųjų organizacijų ir verslo atstovų veikimas“, – teigė Š.Frolenka.

Kovo viduryje prasidėjo naujas kelių statybos sezonas – įmonės viliasi, kad situacija bus išspręsta, tad kibo į darbus.

„Darbai prasidėjo, tačiau nerimo dėl kritinių nuostolių įmonėse yra, kadangi sprendimai dėl sutarčių kainų peržiūrėjimo ir indeksavimo kol kas yra perkančiųjų organizacijų – Lietuvos automobilių kelių direkcijos, savivaldybių, „Lietuvos geležinkelių“ grupės ir kt. – rankose“, – teigė „Lietuvos kelių“ vadovas.

Gausu nežinomųjų

Pasak bendrovės „Kauno tiltai“ generalinio direktoriaus Aldo Rusevičiaus, bendrovės padėtis, kaip ir visame šalies kelių ir tiltų statybos sektoriuje, yra itin sudėtinga.

„Mūsų veikloje daugiau kaip 90 proc. sudaro valstybiniai užsakymai. Startuoja darbų sezonas, turime tęsti ankstesnius įsipareigojimus, pradėti naujus projektus, tačiau gausu nežinomųjų. Pavyzdžiui, nors ir skelbiami darbų konkursai, nesame tikri, kaip juose konkurencingai dalyvauti – kokias kainas turėtume nusimatyti skaičiuodami, mat tiekėjai arba neduoda pasiūlymų, arba kainos galioja tik tai dienai“, – sakė A.Rusevičius.

Anot jo, situaciją sunkina ir tai, kad nė vienas tiekėjas neįsipareigoja dėl terminų, o kai kurių medžiagų pasiūlymų apskritai negaunama.

„Jau pradėtus projektus vykdome naudodami medžiagų likučius; jų esame sukaupę iš anksčiau. Vis dėlto kai kuriuos projektus privalėsime stabdyti ar net nepradėti naujų būtent dėl žaliavų stokos, tiekimo grandinių sutrikimo“, – tvirtino „Kauno tiltų“ vadovas.

Tiekimo barjerai

Jo teigimu, sumaištis kyla ir dėl metalo gaminių, armatūros, kurios statant tiltus reikia itin daug – net 90 proc. šių medžiagų būdavo importuojama iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos.

„Šių žaliavų naujų tiekėjų dar neatsirado, o sandėliuose esančios medžiagos nuo karo pradžios jau pabrango daugiau kaip du kartus. Nepaisant šio drastiško pabrangimo, jaučiamas jų stygius“, – kalbėjo A.Rusevičius.

Alternatyvų dairomasi Ispanijoje, Turkijoje, Indijoje, Kinijoje, tačiau žvalgytuvės atima daug laiko siekiant išsiaiškinti medžiagų kokybinius parametrus, logistikos galimybes, gamintojo pajėgumus.

„Iš Rusijos taip pat buvo tiekiama dalis bitumo. Jį bandome kompensuoti europietišku, bet daliai jo gamybos taip pat buvo naudojama rusiška nafta. Nežinome, ar bus granitinės skaldos, anksčiau tiektos iš Ukrainos ir Rusijos. Skandinavijos skalda ne tik kad žymiai brangesnė, bet ir atgabenti yra sudėtinga, nes stinga šiai logistikai reikalingų laivų“, – aiškino A.Rusevičius.

Kelių statybai naudojama labai daug mechanizmų ir sunkiojo transporto, sunaudojama itin daug degalų, kurių brangimas taip pat didina išlaidas ir lemia statybos kainų augimą.

Verslas – tarp girnų

Tiltų statybos bendrovės „Tilsta“ vadovas Gediminas Gributis taip pat tvirtino, kad darbai nevyksta pagal planą, kai kurios sutartys gali būti stabdomos dėl sutrikusių tiekimo grandinių, medžiagų ir žaliavų trūkumo, nutraukiamų tiekėjų sutarčių.

Žvalgytuvės naujose rinkose atima laiko aiškinantis medžiagų kokybę, logistikos galimybes, gamintojo pajėgumus.

„Situacija kol kas Lietuvoje yra tokia, kad rangos kompanijos privalo ir yra įsipareigojusios tas sutartis įvykdyti, bet kainų kompensavimo mechanizmas nėra visur vienodai reglamentuotas. Bėda ir tai, kad medžiagų ir gaminių tiekėjai pradeda stabdyti ir tas sutartis, kurios jiems nenaudingos, tad rangovų kompanijos yra pakliuvusios tarsi tarp girnų“, – sakė „Tilstos“ vadovas.

Pasak jo, situacija sudėtinga ir dėl panaikinto medžiagų iš Rusijos ir Baltarusijos sertifikavimo.

„Visi sprendimai turi ir padarinius, tad privalome ieškoti bendro sutarimo ir išeičių iš šios situacijos su Vyriausybe“, – teigė jis.

G.Gributis sakė, kad bendrovė apie tai kalbasi su visais užsakovais ir valstybinėmis kompanijomis, tačiau nežinomybė tvyro visame versle, todėl kol kas niekas nesiryžta imtis iniciatyvos spręsti problemą.

„Kol kas girdime atsargių pasisakymų, bet šie sprendimai turi būti priimami Lietuvos mastu, Vyriausybės, kompleksiškai, dalyvaujant Vyriausybei“, – sakė „Tilstos“ vadovas.

Neregėtas kainų šuolis

Pasak „Lietuvos kelių“ vykdomojo direktoriaus Š.Frolenkos, situacija dėl karo Ukrainoje kelių ir tiltų statybos rinkoje yra labai įtempta tiek dėl augančių kainų, tiek dėl medžiagų tiekimo.

„Tokio kainų kilimo, natūralu, jokiose prognozėse niekas nenumatė. Kelių statyba labai imli žaliavoms ir energetikos ištekliams, asfalto neįmanoma pagaminti be bitumo, dujų ir elektros, taip pat be dyzelino, nes visų šių elementų reikia įrangai, o dujų kainos, sakykime, lyginant praeito sezono pradžioje ir šio sezono pradžioje, pasikeitusios dešimt kartų“, – teigė Š.Frolenka.

Anot jo, per metus iki šių metų kovo pradžios dyzelinas pabrango 70–80 proc., bitumas – 90–100 proc., granitinė skalda – 2,5 karto, cementas ir metalas – apie du kartus.

„Tai susideda į paprastą aritmetiką: projektai pabrangsta apie 30 proc.“, – sakė jis.

Pasak specialisto, šiuo metu ieškoma kitų tiekimo kelių, tačiau naujų tiekėjų neatsiras per savaitę.

Nuostoliai – neišvengiami

Didžiausia kelių statybos darbų užsakovė – valstybė, o viešųjų pirkimų tvarka nelanksti, bendrovės susiduria su didele rizika gauti baudų, nes bus vėluojama įvykdyti įsipareigojimus.

„Šiandien pradėti įgyvendinti sutartis, kurios buvo pasirašytos rudenį, žiemą, kurių konkursai prasidėjo pavasarį ir vasarą ir kurių kainos buvo skaičiuotos, prognozuojamos to meto kontekste, reiškia bent 25–30 proc. nuostolį. Kelių, tiltų statybos sektorius tikrai nedirba su 10 ar 15,  juo labiau 20–30 proc. marža – ji šiame sektoriuje yra 2–3 proc., geriausiu atveju kažkam pavyksta 4 proc. Nuryti, amortizuoti tokio dydžio kainų kėlimą yra tiesiog neįmanoma“, – teigė Š.Frolenka.

Anot jo, valstybės institucijų prašoma ieškoti konkrečių sprendimų, kaip nebausti rangovų, kurie šiais metais vėluos įgyvendinti savo įsipareigojimus, kaip indeksuoti pasirašytas sutartis.