„Dryžuotos lazdelės virtuozai“ – Kauno kelių policijos veteranų klubo prisiminimų knyga. Vis dėlto buvę pareigūnai gyvena ne tik prisiminimais. Jie stebi, kaip keičiasi eismo sąlygos mieste. Nevengia pakritikuoti dabartinių savo kolegų ar už eismo saugumą atsakingų savivaldybės atstovų.

Vietoj alkotesterio – stiklinė

Nuo Kauno valstybinės automobilių inspekcijos įkūrimo metų daug kas pasikeitė: milicija tapo policija, valstybinė autoinspekcija tapo kelių inspekcija, dabar ją vadiname Eismo priežiūros tarnyba. Anuomet girtumui nustatyti naudodavo paprasčiausią stiklinę, dabar modernius matuoklius. Senieji motociklai „Ural“, „Dnepr“ – jau tik muziejuje.

Kelių policijos sistemoje dirbę veteranai prisimena, kaip buvo kuriama miesto eismo struktūra.

Šiemet Lietuvos kelių policija minės įkūrimo 80-metį. Ši diena veteranams labai svarbi. 160 narių vienijantis klubas per šešiolika savo egzistavimo metų palaidojo 22 narius. Šiandien veteranų klubo durys atviros ne tik į pensiją išėjusiems pareigūnams, o ir ne mažiau kaip penkiolika metų kelių policijoje dirbantiems kolegoms.

Pokyčiai menki

Beveik kas kartą susitikę Kauno kelių policijos veteranai neišvengia pokalbių apie eismą, neslepia ir pakritikuojantys šiandienos kolegas. „Per dvylika metų, kai jau nebedirbu kelių policijoje, dėl eismo saugumo Kaune nieko naujo nepadaryta“, – rėžė ilgametis Kauno autoinspekcijos Kelių priežiūros poskyrio inžinierius, vėliau kelių policijos vyresnysis inspektorius Vytas Lukoševičius.

Jis juokiasi, kad pirmasis „gulintis policininkas“ V.Putvinskio gatvėje buvo jo iš užsienio parsivežta ir įgyvendinta idėja. Šioje srityje daugiau nieko naujo. Kaunas buvo pirmasis miestas, kuriame buvo pradėta diegti automatizuota eismo valdymo sistema. 1996 m. Savanorių prospekte buvo paleistas eismas „žaliąja banga“. „Ši sistema ne tik kad neplėtojama – ji visiškai sužlugdyta. O kiti miestai tokią sistemą turi“, – kritikos strėles laidė veteranas.

Vairavimo ypatumai

„1981 m., kai pradėjau dirbti Kelių policijoje, įsiminė baisi statistika – 553 įskaitiniai įvykiai, 54 žmonės žuvę. Dabar tokių tragiškų skaičių nebėra“, – teigiamus pasikeitimus vertino V.Lukoševičius. Pramuštgalviškai lakstančių vairuotojų buvo visais laikais. Vis dėlto vairavimo ypatumai nuo anų laikų gerokai pasikeitę.

Patys veteranai kasdien važinėja Kauno gatvėmis, todėl negaili gerų žodžių vairuotojams. Palyginti, kokie automobilių srautai, mašinų variklių galingumas ir kiti techniniai parametrai buvo anksčiau ir kokie yra dabar, tai nūdienos nelaimių statistika atrodo gana švelni.

Ne tik didelės baudos už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą ir baimė prarasti vairuotojo pažymėjimą lėmė pokyčius į gerąją pusę. Veteranai neabejoja, kad šiandienos žmogus daug keliauja, susiduria su kitų šalių vairuotojų elgesio kultūra, o tai dažniausiai palieka gera patirtį.

Duobės – tarybinis palikimas

Didžiausiu nesaugumo kaltininku veteranai mini gatvių duobes. Tai ypač trikdo vairuotoją, kadangi jis stebi, kaip neįvažiuoti į duobę, todėl natūraliai mažiau dėmesio skiria tam, kas vyksta gatvėje aplinkui jį.

„Vis dėlto šiandienę valdžią dėl to nuolatinio keiksnojimo už duobes norisi užtarti. Esu kelininkas ir dabar dirbu šioje srityje. Tos duobės yra tarybinių laikų palikimas. Tada nebuvo kokybiškos technikos ir gatvės buvo tiesiamos gana atžagariai“, – aiškino V.Lukoševičius.

Veteranų nuomone, kol miesto gatvės nebus remontuojamos taip kaip A.Juozapavičiaus prospektas, Parodos kalnas, tol nieko gero nebus. Perspektyvos gatvėse liūdnos arba, galima sakyti, jų visai nėra. Veteranai svarstė, kad duobėms lopyti nėra prasmės mėtyti lėšų. Tiesti gatves reikia naujai.

Reguliuotojai – būdelėse

Kauno kelių policijos veteranai prisimena tokių dalykų, apie kuriuos jaunesni vairuotojai net nežino. 1960 m. eismas vyko Senamiestyje, Laisvės alėjoje, Kęstučio ir K.Donelaičio gatvėmis buvo važinėjama abiem kryptimis.

Laisvės alėjoje sankryžose stovėjo po keturis šviesoforus. Juos reguliavo čia pat budėtojo būdelėje dirbantis reguliuotojas. Tokie šviesoforai veikė prie Geležinkelio stoties sankirtos, Savanorių prospekto ir K.Petrausko gatvės sankirtoje, prie Aleksoto tilto.

Veteranai išskiria, kad Kaunas eismo prasme buvo kitoks miestas. Buvo laikotarpis, kai čia buvo leidžiamas 80 km/val. greitis, o visoje Respublikoje – 60 km/val. Taip, pasak veteranų, buvo siekiama vengti uždūmijimo.

Veteranų klubo prezidentas, buvęs Kauno rajono valstybinės autoinspekcijos viršininkas, vėliau Kauno autoinspekcijos Kelių priežiūros poskyrio viršininkas Vaclovas Poska prisiminė, kai Laisvės alėja buvo atiduota tik pėstiesiems, jokiam transportui nebuvo galima ja važiuoti.

„Gal tik vaistinė ir dar kokia parduotuvė turėjo leidimus, o visos kitos parduotuvės prekes veždavosi naktį ir iš kiemo pusės“, – dėstė veteranas. Kartą Nepriklausomybės aikštėje pričiuptas vairuotojas turėjo ne nuvažiuoti, o už bausmę nustumti savo automobilį iki važiuojamosios dalies.

Užkliūva kvalifikacija

Veteranai neslepia abejonių, ar teisingas buvo sprendimas panaikinti kelių policiją, kuri šiuo metu liko vienu iš policijos padalinių – Eismo priežiūros tarnyba. Kelių policininko, kadaise keliuku vadinto, funkcijas perėmė patruliai. Viešąją tvarką mieste turintiems užtikrinti patruliams šios pareigos esą tapo kaip antraeilės – jei mieste ramu, tai galima akį užmesti ir į tvarką gatvėse.

„Dabar tas policininkas, kaip sovietmečiu buvo plataus profilio specialistas, o realiai visur po truputį, bet nieko iš esmės negalintis“, – apgailestavo Kauno autoinspekcijos inspektorius, vėliau Kauno Centro policijos komisariato komisaras Bronius Olekas.

Užkliūva veteranams ir eismo organizavimo specialistų kvalifikacija. „Eismą dabar organizuoja politikai. Teko eismo organizavimo srityje dirbti ir sovietiniais, ir jau nepriklausomos Lietuvos laikais, todėl galiu lyginti“, – sakė V.Lukoševičius.

Atsakingi už saugumą

Sovietiniais laikais eismo organizavimo srityje galėjo dirbti mažų mažiausiai Vilniaus inžinerinį institutą baigę specialistai. „Tik pradėjus dirbti, mus siųsdavo į kursus Maskvos automobilininkų institute. Tobulintis privalėjome kas penkerius metus. Šiandien tokie specialistai visai neruošiami. Dirba savamoksliai“, – pabrėžė veteranas.

Anksčiau kelių policija įvykius registruodavo ir buvo atsakinga už eismo saugumą. Atsakomybė už tai buvo policininkų reikalas. Veteranai pastebi, kad dabar eismą organizuoja savivaldybė, tačiau už saugumą vargu ar jie jaučia kokią atsakomybę. Nelaimų statistika ir atsakomybė liko policijos prerogatyva.

Ramina tai, kad žadama kurti dvi patrulių rinktines. Viena, kaip ir iki šiol, kontroliuos viešąją tvarką, kita savo pajėgas skirs tvarkai keliuose. „Šiuo metu nėra kam dirbti kelių policijos darbo – štabas yra, bet kareivių nėra“, – juokavo veteranai.

Kelių policijos pradžia

1932 m. spalio 1 d. Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune pradėjo dirbti policijos judėjimo nuovada. Nuovados steigėjo – Piliečių apsaugos departamento – įsakyme buvo surašytos šios nuovados kompetencijos: bendroji Kauno miesto autovežimų (taip buvo vadinami automobiliai – red. past.) ir vežimų priežiūra; įvykusių autovežimų katastrofų aiškinimas, Kauno mieste judėjimą tvarkančių policininkų instruktavimas ir prižiūrėjimas bei kitos.

Nuovados viršininku buvo paskirtas Bronius Matulaitis. Judėjimo nuovada buvo įkurta gerokai vėliau, nei Kaune ėmė riedėti pirmieji automobiliai. 1922 m. transporto priemonių skaičius jau buvo perkopęs 150.

Nors automobilių greitis tuomet buvo labai nedidelis ir susidūrimų tikimybė taip pat atrodė labai nedidelė, tačiau žuvusiųjų keliuose buvo stebėtinai daug. Štai 1934 m. automobilių sukeltose avarijose žuvo 26, 1935 m. – 45 žmonės ir kasmet žuvusiųjų skaičius augo.

Buvo pripažįstama, kad policininkai paskirti reguliuoti eismą šiam darbui buvo neparuošti. Štai policininkas Juozas Didžpetris buvo nubaustas už tai, kad „gavęs žinią, kad atvažiuoja virš nustatyto greičio lengvasis automobilis neapšviestu užpakaliniu numeriu, norėdamas automobilį sustabdyti patikrinimui, davė ženklą kaire ranka, bet ir tai visai netinkamai, kažkaip mosuodamas. Policininkas Didžpetris aiškinasi, jog tuo metu liję, tai iš po apsiausto negalėjęs laiku ištraukti rankos duoti atitinkamą ženklą. Policininką Didžpetrį įspėju, kad tokiuose atsitikimuose turi būti tinkamai paduodamas ženklas, arba visai netrukdyti važiuoti“. Taip buvo rašoma įsakyme.

Policininkai prasižengdavo ir drausmine tvarka būdavo baudžiami ir už tai, kad po avarijos neapžiūri transporto priemonių, nesulaiko judėjimo taisykles pažeidusių automobilių vairuotojų, ypatingai viršijančių greitį, važiuojančių neįjungtomis šviesomis, už tai, kad leisdavo vairuoti asmenims, neturintiems tokios teisės ir pan.

1933 m. bandyta kontroliuoti ir dviratininkus. „Kauno mieste, ypač vakarais, būna didžiulis skaičius žmonių važiuojančių dviračiais. Miesto gatvės nėra tiek apšviestos, kad eidami skersai gatves pėsti žmonės iš tolo galėtų pravažiuojantį dviratininką pastebėti ir dėl to dažnai dviratininkų būna užkliudomi, parmetami ant žemės ir, kaip kada, net sunkiai sužalojami. Šiam negeistinam ir visuomenei žalingam reiškiniui pašalinti reiktų, kad kiekvienas dviratininkas prie savo dviračio turėtų gerai įtaisytą lemputę, kuri nuo pat sutemos važiuojant miesto gatvėmis būtų žibinama“.

Anuomet vertinta ir baudų už judėjimo taisyklių nesilaikymą tvarka. „Iš tarnybinio patyrimo esu pastebėjęs, kad administracinės baudos veikia nusižengusiuosius tik tada, kai jos yra nemažesnės už tas išlaidas, kurias nusižengusysis turi pakelti norėdamas nuostatas įvykdyti, arba tik tuomet, kai jos daugiau ar mažiau yra skaudžios nusižengusiojo kišenei. Pvz.,jei nusižengusysis turėdamas 2000 litų mėnesinių pajamų bus nubaustas už nesilaikymą dešinės pusės 10 litų, tai tokia bauda jam jokio įspūdžio nesudarys“.

Automobilių vairuotojus bausti buvo numatyti 39 punktai. Štai vieno pažeidėjo paaiškinimas. „Netoli Raudondvario ties Kaniūkų kaimu būnant labai slidžiam keliui, per užsisukimą, užpakaliniai tekiniai slydo ravan ir pakrypo, tuomet tarp keleivių kilo didelė panika ir ėmė šaukti, ant jų šauksmo subėgo žmonės gelbėti ir jų šauksmą išgirdusi Raudondvario policija suspėjo pribūti vietoje, aš niekuomet tokios katastrofos neturėjęs, pamatęs policiją pabūgau, kad manęs nesuimtų, pasislėpiau tarp keleivių“. Už šį įvykį vairuotojas buvo nubaustas 100 litų bauda ir 3 metams atimta teisė vairuoti.

Šaltinis: ištraukos iš knygos „Dryžuotos lazdelės virtuozai“)

Šventė

LIETUVOS kelių policijos 80-mečio proga

2012 m. rugsėjo 18 d. 17 val.

Kauno kelių policijos veteranų klubas maloniai kviečia visus kelių policijos darbuotojus ir veteranus su šeimos nariais atvykti į

PAMINKLINĘ KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIĄ

17 val. Ekskursija bažnyčioje.

18 val. Šv.Mišios už mirusius kelių policininkus.

19 val. Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelyje karilionų muzikos koncertas.