Smerkia vieni kitus

Susidaro įspūdis, kad pėstieji ir įvairių mikrojudumo priemonių vairuotojai Kelių eismo taisykles (KET) suvokia ne kaip privalomas, o tik kaip rekomendacinio pobūdžio.

Toks taisyklių ignoravimas kiršina eismo dalyvius: dviratininkai pyksta, kad automobilių vairuotojai per mažai atidūs ir neįjungia posūkių signalų, vairuotojai savo ruožtu niršta, kad pėstieji net perėjose nepakelia akių nuo telefonų, o žingsniuojantys grūmoja paspirtukininkams.

Ne ką geresnė situacija ir šaligatviuose. KET leidžia važiuoti jais tik tada, kai nėra dviračių takų ir važiuojamoji dalis nėra tinkama mikrojudumo dalyviams, tačiau pėstieji turi nuolat žvalgytis per petį, kad ant jų neužlėktų it akis išdegę maisto išvežiotojai ir kiti ratuotieji eismo dalyviai.

Trauma, bauda ir žala

„Dviratininkų ar pėsčiųjų civilinės atsakomybės draudimo rinkoje nėra, išskyrus pavienius atvejus, kai draudžiama kaip priedas prie kito draudimo produkto. Todėl mūsų statistikoje visi dviratininkai ir pėstieji yra tik nukentėjusieji. Tačiau tai toli gražu nereiškia, kad jie visada būna nekalti“, – sakė Andrius Žiukelis, draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.

Jis paaiškino, kad tais atvejais, kai žala transporto priemonei ar žmogui padaroma dėl civilinės atsakomybės draudimu nedrausto asmens kaltės (pavyzdžiui, pėsčiojo), galioja civiliniai santykiai – jeigu avarija įvyko dėl pėsčiojo ar dviratininko kaltės, vairuotojas gali reikalauti atlyginti žalą – tartis gražiuoju arba kreiptis į teismą.

KET nenumatyta išimtis, kad naktį galima nepaisyti šviesoforo signalų.

Galingų paspirtukų atveju situacija kiek kitokia: Privalomojo draudimo įstatyme neseniai atsirado pareiga drausti tam tikrus paspirtukus civilinės atsakomybės draudimu. Tačiau išmokų pagal tokių transporto priemonių draudimo sutartis, pasak A. Žiukelio, BTA kol kas nėra išmokėjusi.

„Kita vertus, sezonas dar net neįpusėjo. Be to, pats draudimo reikalavimas – visiškai naujas, galiojantis pirmus metus. Dėl to galima numanyti, kad reikšminga dalis paspirtukų, kuriems tai privaloma, dar neapdrausti“, – pridūrė BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.

Pažeidžiamiausi dalyviai

Jorūnės Liutkienės, Policijos departamento komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės teigimu, policija reguliariai pasitelkia visas suplanuotas prevencines priemones, kurias numato ir leidžia teisės aktai. Deja, darbo nemažėja.

Policijos departamento duomenimis, 2023 m. užfiksuoti 9 024 pėsčiųjų ir 8 687 dviratininkų ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų padaryti KET pažeidimai. Tai – maždaug po 24 pažeidimus per dieną abiem eismo dalyvių kategorijoms.

Pėstieji – pažeidžiamiausi eismo dalyviai, tačiau nemažai jų sąmoningai nesilaiko KET reikalavimų ir kerta gatvę ne tam skirtose vietose.

„KET nenumatyta išimtis, kad, pavyzdžiui, naktį galima nepaisyti šviesoforo signalų. Prie sankryžų įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos fiksuoja tokius atvejus“, – priminė J. Liutkienė.

Esminės taisyklės

Policijos pareigūnai pabrėžia, kad kiekvienas pėsčiasis privalo būti sau itin griežtas ir elgtis atsakingai: važiuojamąją kelio dalį kirsti tik tam skirtose vietose – perėjose, reguliuojamose sankryžose, požeminėse perėjose, o jeigu jų nėra – tai daryti tik įsitikinus, kad yra saugu.

Noras sutrumpinti ėjimo atstumą – perbėgti gatvę bet kurioje vietoje, kur labai intensyvus eismas, gali turėti skaudžių padarinių.

Netgi einant per pėsčiųjų perėją reikia įsitikinti, kad gatve važiuojantys automobiliai sustojo, ir tik tuomet žengti pirmą žingsnį. Tai ypač svarbu tamsiuoju paros metu, kai vairuotojams sunkiau pastebėti pėsčiuosius, dviratininkus ir mikrojudumo priemonių vairuotojus.

„Deja, pėstieji dažnai tvirtina, esą perėjoje pirmenybė – jų, todėl suspėti sustoti – vairuotojų atsakomybė. Toks požiūris – ydingas ir pavojingas“, – sakė A. Žiukelis.

Labai svarbūs ir atšvaitai, žibintuvėliai, ryškiaspalvės liemenės. Šios priemonės tamsiuoju paros metu neapšviestose vietose yra privalomos. Be to, einant per perėją draudžiama naudotis telefonu ir kitais dėmesį nukreipiančiais daiktais.

Dviračio ar elektrinio paspirtuko vairuotojas, judėdamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, privalo suteikti kelią pėstiesiems ir neturi jiems niekaip trukdyti ar juo labiau kelti pavojų. Pro pėsčiąjį važiuojant reikia pristabdyti ir važiuoti 3–7 km/val. greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui, ir palikti saugų tarpą iš šono. Sukant į kairę ar dešinę, būtina parodyti įspėjamąjį signalą ranka.