Neretos avarijos, kurių priežastimi tampa prastas matomumas. Blogėjant oro sąlygoms ir sutemus, vis sunkiau tampa pastebėti neapšviestus automobilius ir pėsčiuosius. Kodėl net ir šviesoje kartais nematome kitų eismo dalyvių? Kodėl svarbūs įjungti žibintai ir ką lemia automobilio spalva?

Turbūt kiekvienas bent kartą esame patekę į situaciją, kai nepastebėjome kito eismo dalyvio ir vos išvengėme susidūrimo. Kelyje nematomi automobiliai su išjungtais ar sugedusiais žibintais, sunku laiku pastebėti ir purviną ar su aplinka susiliejančią blankios spalvos transporto priemonę, o ką jau kalbėti apie juodai apsirengusį pėsčiąjį be atšvaitų tamsiu paros metu. Prastas matomumas yra viena svarbiausių avarijų keliuose priežasčių, todėl sunkiai matomi dalyviai kelyje kelia didelį pavojų.

Eismo dalyvių matomumas priklauso ne tik nuo techninių aplinkybių, bet ir nuo psichologinių veiksnių. Ekspertai pastebi, kad pervertinti savo matymo gebėjimus yra linkę ne tik vairuotojai, bet ir pėstieji.

„Vairuotojai yra linkę didinti atstumą – tą, kuriame mato kliūtis: pėsčiuosius ar kitus objektus. Pėstieji linkę galvoti, kad vairuotojai juos visada mato. Buvo atliekami matomumo eksperimentai – psichologiniai testai.

Pėsčiųjų buvo klausiama, kaip jie mato stovintį tamsiai apsirengusį žmogų kelyje, kurį apšviečia automobilis tolimosiomis šviesomis. Atsakymuose vidutinis atstumas buvo apie 105 metrus, kai realus matomumas – apie 58 metrus. Tas atstumas buvo pervertintas beveik du kartus. Lygiai tą pačią klaidą daro vairuotojai, žiūrėdami į kelyje esančius objektus“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Keliai. Mašinos. Žmonės“ kalbėjo Teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyr. ekspertas Vidas Leipus.

Ekspertai sako, kad skirtingų spalvų transporto priemones pastebime nevienodai. Jų teigimu, nuo spalvos priklauso, kaip tiksliai mes suvokiame automobilį esant tam tikroje vietoje. Kokius automobilius geriau pastebi pėstieji ir vairuotojai?

Plačiau žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ reportaže.