Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pirmadienį pranešė, kad 2024 metais įsigaliosiančios Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos galimai diskriminuoja vyresnio amžiaus vairuotojus. Pagal jas, vairuotojui ar vairuotojai, nepasitikrinus sveikatos nustatyta tvarka, turimas vairuotojo pažymėjimas bus skelbiamas negaliojančiu.

Kaip dažnai vairuojantys asmenys turėtų tikrintis sveikatą, yra nustatyta sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Pagal dabartinę tvarką, ne vyresni kaip 55 metų asmenys privalo tikrintis sveikatą vieną kartą per 10 metų, asmenys nuo 56 iki 69 metų – vieną kartą per penkerius metus, asmenys nuo 70 iki 79 metų – vieną kartą per dvejus metus, asmenys nuo 80 metų – kasmet.

Šią tvarką vertinusi kontrolierė kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją su prašymu pateikti nuomonę, ar sveikatos tikrinimo sąlygos bei numatytos pasekmės yra pagrįstos, būtinos ir proporcingos. Ministerija atsakė, kad jomis siekiama efektyviau užtikrinti saugumą keliuose.

„Praktikoje galimos situacijos, kai vairuotojai, kurie turi galiojančius vairuotojo pažymėjimus, vengia pasitikrinti savo sveikatą nustatytu periodiškumu, dėl to vairuojant kyla grėsmė jų pačių ir aplinkinių saugumui“, – buvo rašoma Vidaus reikalų ministerijos atsakyme.

Mūsų visuomenėje vyresni žmonės susiduria su daugybe barjerų, kuriuos sukuria įsitikinimas, kad tik dėl savo amžiaus jie yra mažiau tinkami atlikti tam tikrus darbus, gauti kokias nors paslaugas ar vairuoti automobilį.

Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, nustatant vairuotojų sveikatos patikros periodiškumą pagal amžiaus kriterijų, buvo atsižvelgta į kitų Europos Sąjungos valstybių praktiką. Ministerijos teigimu, vyresni žmonės daug dažniau įgyja sveikatos sutrikimų, galinčių turėti įtakos saugiam vairavimui.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba savo ruožtu pažymi, kad vyresnis amžius savaime nereiškia didesnės rizikos kelyje.

„Analizuojant statistikos duomenis, nėra pagrindo daryti išvadą, kad vyresni asmenys, pagal jiems išduotų vairuotojų pažymėjimų skaičių ir sukeltų eismo įvykių skaičių, yra vertintini kaip labiau pavojingi, keliantys didesnę riziką vairuotojai, ir vien dėl šios priežasties jiems reikėtų periodiškai dažniau tikrinti sveikatą nei jaunesniems vairuotojams“, – sakoma pranešime.

Atsižvelgdama į tai, kontrolierė rekomendavo Sveikatos apsaugos ministerijai įvertinti, ar pagal asmens amžių nustatytas vairuotojų sveikatos patikrinimo dažnumas tikrai yra pagrįstas. Pasiūlyta ir apsvarstyti galimybę vairuotojų sveikatos patikrą sieti ne tik su amžiumi, bet kitais galimais kriterijais, pavyzdžiui, sveikatos būkle ar diagnozuotais susirgimais, paliekant galimybę asmenims patiems pranešti apie pasikeitusią sveikatos būklę.

Kontrolierė taip pat pažymi, kad vairuotojo pažymėjimo paskelbimas negaliojančiu už vairavimą nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu yra labai griežta priemonė, kuri gali būti vertinama kaip mažiau palanki vyresnio amžiaus asmenims. Jiems dažnėjanti patikra taip pat kainuos laiko ir piniginių išteklių, nes pacientai patys apmoka sveikatos tikrinimo išlaidas.

„Nors panašu, kad vairuotojo pažymėjimo negaliojančiu paskelbimas būtų laikinas, kol asmuo pasitikrintų sveikatą, tokios priemonės proporcingumas yra kvestionuotinas būtent dėl požiūrio į vyresnio amžiaus asmenis. Mūsų visuomenėje vyresni žmonės susiduria su daugybe barjerų, kuriuos sukuria įsitikinimas, kad tik dėl savo amžiaus jie yra mažiau tinkami atlikti tam tikrus darbus, gauti kokias nors paslaugas ar vairuoti automobilį“, – sako B. Sabatauskaitė.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, už vairavimą nepasitikrinus sveikatos yra numatyta administracinė atsakomybė – skiriama bauda nuo 30 iki 50 eurų.