Seimas per rudens sesiją žada dar kartą peržiūrėti kai kurias Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas. Teikiamos pataisos prekiautojų naftos produktais kaktose greičiausiai išvagotų dar vieną raukšlę, o visus automobilininkus priverstų daugiau mokėti už degalus.
Šalutinis poveikis
Šių metų pradžioje jau įsigaliojo vienas griežtesnių Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų paketų, kuriuo, be kita ko, buvo įtvirtintas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 val. Kaip šios nuostatos pakeitė kasdienį gyvenimą, savo kailiu patyriau vidurvasarį, kai po Palangoje finišavusių "Omnitel" 1000 km lenktynių su kolega patraukėme į sostinę. Neprivažiavus Kretingos įsižiebė įspėjamoji lemputė, kad degalų bakas beveik tuščias ir būtina keliauti į artimiausią degalinę. Tačiau prieš vidurnaktį pasiekus "Lukoil" iškabomis mirgančią degalinę patyrėme lengvą šoką – tradiciškai 24 valandas per parą dirbančiame objekte nebuvo nė gyvos dvasios. Kad iš 117 "Lukoil" degalinių Lietuvoje 40 naktį nedirba, sužinojome tik po šio nuotykio.
Pasirodo, patyrusios vieną smūgį, kai dėl sunkmečio daugiau nei penktadaliu smuko benzino bei dyzelino prekyba, degalinės prarado dar vieną pajamų šaltinį – klientus, perkančius maisto produktus ir gėrimus.
Pasak Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovo Luko Vosyliaus, degalinių pajamos iš mažmeninės prekybos visais kitais produktais, palyginti su 2008-aisiais, sumažėjo 25–35 proc.
"Įsigaliojus Alkoholio įstatymo pataisoms, pajamos iš mažmeninės prekybos alkoholio produktais smuko net 50–60 proc. Tai tikrai labai daug, todėl degalinių tinklai buvo priversti persvarstyti degalinių darbo laiką ir peržiūrėti darbuotojų darbo grafikus. Vien per pirmą 2009-ųjų ketvirtį dėl šių priežasčių buvo atleista apie 600 darbuotojų. Deja, tai ne paskutinis darbuotojų skaičiaus mažinimas, nes artimiausiu metu degalinių darbo laikas turės būti peržiūrėtas dar kartą. Tai gali lemti, kad ateityje bus atleista dar daugiau darbuotojų", – prognozavo L.Vosylius.
Jo teigimu, problema ta, kad iki minėtų permainų į degalines užsukdavo nemažai žmonių, neturinčių automobilių ar neketinančių piltis degalų. Tiesiog daug kam apsirūpinti įvairiomis smulkmenomis, pradedant traškučiais, sumuštiniais ar kitais maisto produktas ir baigiant cigaretėmis, alumi ar stipresniais gėrimais, čia būdavo patogiau nei tradicinėse parduotuvėse. Kai pastarieji dalykai tapo neprieinami, po 22 val. nebeliko ir visų kitų smulkmenų pirkėjų.
"Asociacijos nariai diskutuodami šiuo klausimu juokavo, kad Lietuvoje reikėtų po 18 val. uždrausti pardavinėti maistą – tada, ko gero, išspręstume antsvorio problemą, o visos moterys būtų lieknos ir gražios", – pasakojo L.Vosylius.
Deja, realybė nėra juokinga, nes dabartinė valdžios politika sufleruoja tik vieną išeitį – didinti degalų kainas arba tradicines degalines pertvarkyti į automatines. Tačiau toks "malonumas" pareikalautų milžiniškų finansinių injekcijų, o tai padaryti dabar sunku net prekiautojams degalais. Todėl kol kas pirmenybė teikiama kitam išlaidų mažinimo būdui – darbuotojų atleidimui. "Lukoil Baltija" mažmeninės prekybos vadovas Baltijos šalyse Romas Turlinskas patvirtino, kad iš kiekvienos jau atleido po vieną du žmones ir sustabdė kai kuriuos šiems metams numatytus investicinius planus.
Draudimų strategija
Naftininkai atkreipia dėmesį į tai, kad siekiantys sugriežtinti Alkoholio kontrolės įstatymą politikai svarbiausiais uždaviniais vadina alkoholio prieinamumo ribojimą ir pardavimo reikalavimų griežtinimą. Siūlomose naujose pataisose kalbama apie specializuotas alkoholio prekybos įmones, kuriose, be reikalavimų, kur tokios parduotuvės galėtų būti, kaip jos turėtų būti įrengtos, kalbama apie nepertraukiamai veikiančias skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemas, griežtas atsiskaitymo už alkoholinius gėrimus sąlygas ir pan.
"Tačiau degalinės kaip tik ir yra tokios vietos, kuriose prekyba kontroliuojama nepalyginamai griežčiau nei bet kurioje "Maximoje" ar "Rimi", nekalbant apie nedidukes provincijos krautuvėles. Pretenzijų dėl tvarkos mūsų įmonėje niekada neturėjo net patys griežčiausi tikrintojai, todėl užmojis atimti galimybę užsidirbti yra nesąžiningas ir nelogiškas", – tikino L.Vosylius.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas atkreipė dėmesį, kad abejonių dėl tokių Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų kilo patiems politikams. Seimo narys prof. Kęstutis Masiulis pavasarį išsiuntinėjo elektroninį laišką "Probleminiai pasvarstymai frakcijos kolegoms: apie tariamą antialkoholinę "kovą". Jame politikas dalijasi įspūdžiais apie permainas Tytuvėnų miestelyje po to, kai įsiteisėjo legalios naktinės prekybos alkoholiu draudimas. K.Masiulio teigimu, čia netrukus atsirado keletas taškų, kuriuose paslaugios "bobulytės" po 11–12 litų už puslitrį pardavinėja pilstuką.
"Kad būčiau teisingai suprastas, pasakysiu, jog nuo mažens esu abstinentas, tad mano požiūris į girtuokliavimą ir net gėrimą yra labai neigiamas ir griežtas. Tačiau negaliu pritarti juodosios rinkos ir šešėlinės ekonomikos protegavimui, kad ir prisidengiant, paviršutiniškai žiūrint, gražiomis idėjomis. Jeigu naktinės prekybos draudimas, alkoholio akcizų didinimas yra grįstas antialkoholiniu "idealizmu", noriu pasakyti, kad toks "idealizmas" yra neveiksmingas ir duoda priešingų rezultatų: alkoholizmui kliūčių neatsirado, tik visuomenė paskatinama ignoruoti valstybę ir negerbti įstatymų", – samprotaujama viešame laiške.
Prof. K.Masiulis taip pat rašo manąs, kad pilstuku prekiaujančios "bobulytės" nėra policijos reikalas. Jo teigimu, yra keletas priežasčių, kurios pasmerkia teisėsaugos pareigūnus pralaimėti kovą su nelegalia prekyba alkoholiu.
"Pirma, mūsų visuomenė toleruoja šešėlinę ekonomiką. Antra, pačios policijos būklė tokia, kad ji neturi galimybių rimtai užsiimti dar ir šia problema, todėl labiau linkusi ją pridengti, o ne iš esmės spręsti", – dėstė Seimo narys.
Faktų ekvilibristika
Lietuvos viešosios policijos vadovai taip pat pastebėjo, kad politikų bandymai griežtinti civilizuotą prekybą alkoholiu dar kartą tapo dopingu nelegaliai veikiantiems pardavėjams. Teigiama, kad dažnas taksistas savo automobilio bagažinėje vakarais ir naktimis vežiojasi tokias degtinės atsargas, kokių pakaktų visai trečiai vestuvių dienai.
Iš Muitinės departamento pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad padidinus akcizą nusikalstamų veikų, kvalifikuojamų pagal Baudžiamojo kodekso 199 str. (kontrabanda), skaičius išaugo nuo 2402 per pirmą 2008-ųjų pusmetį išaiškintų atvejų iki 51 700 per tą patį šių metų laikotarpį.
Kitų veikų, susijusių su neteisėtu namų gamybos stipriųjų alkoholinių gėrimų, alkoholio skiedinių gaminimu, laikymu, gabenimu ar realizavimu (Baudžiamojo kodekso 201 str.), sumažėjo nuo 2455 atvejų iki 333. Tokie skaičiai šiek tiek stebina, nes, viena vertus, per sieną plūstantys pigesni svaigalai šniokščia tarsi kalnų upė. Tačiau sprendžiant iš pranešimų apie pilstuko "bobučių" veiklą, ši problema atrodo kukli, tarsi numelioruotas upeliūkštis.
Seimo narys Antanas Matulas, itin aktyviai ieškantis būdų, kaip sumažinti alkoholio vartojimą, komentuodamas šiuos dalykus tikino, kad siekiantys liberalesnių prekybos alkoholiu sąlygų dažnai faktus interpretuoja taip, kaip palankiau jiems.
"Svarbiausi faktai apie priemones, Lietuvoje naudojamas kovojant su alkoholizmu, leidžia daryti prielaidas, kad elgiamės teisingai. Pavyzdžiui, palyginti su 2008-ųjų pirmu pusmečiu, šiais metais alkoholinių psichozių sumažėjo 25 proc., o apsinuodijimo alkoholiu atvejų – 23 proc. Vadinasi, kalbos, kad mažėjant legaliai parduodamo alkoholio, daugiau geriama visokių surogatų, – niekuo nepagrįsti plepalai", – tikino A.Matulas.
Politikas akcentavo, kad gerokai mažiau avarijų kyla todėl, kad prie vairo sėda išgėrę automobilininkai: dėl neblaivių vairuotojų kaltės per pirmą šių metų pusmetį įvyko 137 eismo įvykiai, o tai net 47,1 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Klausiamas, ar yra tiesioginis "girtų" avarijų ir prekybos alkoholiu degalinėse ryšys, A.Matulas sakė tuo nė kiek neabejojąs.
"Jei automobilyje esanti kompanija vaišinasi alkoholiu, vairuotoją tai blaško kur kas labiau nei įprastas kelionės triukšmas, nekalbant apie tai, kad vienas kitas susigundo paragauti", – teigė Seimo narys.
Kompromisų paieškos
Klausiamas, kam bus skiriama daugiausia dėmesio šį rudenį pradėjus svarstyti naujas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, A.Matulas teigė, kad svarbiausi dalykai, lemiantys alkoholio suvartojimą, – reklamos draudimas, rinkos reguliavimas ir kainos.
"Mums teks labai atidžiai išnagrinėti, kokios konkrečiai priemonės davė tokius gerus rezultatus, kuriais galime džiaugtis šiuo metu. Neketiname daryti jokių skubotų veiksmų siekdami ką nors uždrausti – netgi pasiūlymuose užfiksuota, per kiek metų, kokie sprendimai turėtų būti įgyvendinti. Verslas turės pakankamai laiko išanalizuoti valstybės politiką šiuo klausimu ir tinkamai pasirengti. Tarkim, uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais stacionariose degalinėse siūloma nuo 2012-ųjų sausio. Galbūt reikia sulaukti ekonomikos pakilimo ir tuomet tokie draudimai atrodys ne tokie skausmingi. Kita vertus, jei verslininkai sutiks dalytis atsakomybe, sugebės užtikrinti itin griežtą prekybos kontrolę, galbūt kai kurias nuostatas bus galima peržiūrėti. Svarbu, kad Lietuvos vardas nebebūtų minimas tarp šalių, kuriose suvartojama daugiausia alkoholio, kuriose yra daugiausia savižudžių ar pan.", – samprotavo A.Matulas.
Naujausi komentarai