Pereiti į pagrindinį turinį

Langų plovimo skystis – ką būtina žinoti, norint maksimalaus efektyvumo

2018-06-28 13:38

Kiekvieną kartą, kai norime nuo priekinio automobilio stiklo pašalinti purvą ar kitus nešvarumus, džiaugiamės tokiu išradimu kaip langų apiplovimo sistema. Tačiau norint, kad jis būtų tikrai švarus, būtina naudoti tik specialias priemones. Pavyzdžiui, vietoj langų plovimo skysčio naudojamas paprasčiausias vanduo gali ne tik sugadinti sistemą, bet ir sukelti astmą ar net alergijas.

E. Genio/ LRT nuotr.

Vanduo – netinkamas pakaitalas

Kai kurie vairuotojai į savo automobilių langų ir žibintų apiplovimo sistemą vietoj tam tinkamo skysčio pila paprasčiausią vandenį. Automobilių priežiūros priemones gaminančios įmonės laboratorijos vadovė Živilė Dumčiuvienė pažymi, kad tai tikrai nepadės sutaupyti, o blogiausiu atveju, gali būti net ir ligos priežastimi.

„Mes darėme testus su langų plovimo skysčio bakeliais. Pylėme vandenį ir žiūrėjome, kokios bus pasekmės. Visų pirma, tokiu atveju ant bakelio sienelių kaupiasi nuosėdos. Gerai, jei jos ten ir lieka, bet juk būna, kad atskyla ir užkiša purkštukus.

Bet yra ir kitas niuansas. Gali būti, kad dėl vandens vasaros metu sistemoje atsiranda mikroorganizmų, dumblių, pelėsių. Mes juos purškiame ir įkvepiame, todėl gali prasidėti astma ar kažkokios kitos alerginės reakcijos“, – sako Ž. Dumčiuvienė.

Kad vanduo nepadeda ne tik vairuotojų, bet ir automobilio sveikatai, pažymi automobilių serviso vadovas Arvydas Gailiušas.

„Jei vietoj langų plovimo skysčio pripilta paprasto vandens, tai vienareikšmiškai turi neigiamą įtaką, nes jame yra geležies. Ji nusėda ir užkemša sistemą. Įtaką daro ir pačiam varikliukui, kuris purškia skystį. Langų plovimo skysčiuose yra ir jam reikalingų tepimo komponentų.

Taip pat gali kilti purkštukų užkalkėjimas. Tai tikrai – ilgesnėje perspektyvoje paprasto vandens naudojimas turės neigiamą įtaką langų ir žibintų apiplovimo sistemai“, – LRT.lt pasakoja A. Gailiušas.

E. Genio/LRT nuotr.

Žieminio ir vasarinio langų plovimo skysčių skirtumai

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad skirtumas tarp žiemai ir vasarai skirtų langų plovimo skysčių yra tik temperatūra, kurioje jie veiksmingi. Pavyzdžiui, kai kurie žiemos sezonui skirti skysčiai neužšąla ir esant -25 laipsnių temperatūrai. Tačiau skirtumų yra ir daugiau, kurie susiję būtent su valymo efektyvumu.

„Skiriasi, pavyzdžiui, pats purvas, kuris patenka ant automobilio stiklo. Žiemą jis būna riebesnis, nes žemoje temperatūroje varikliai dirba sunkiau, dėl to į aplinką išmeta daugiau suodžių, daugiau tepalų, ant būna kelio daugiau druskų.

Vasarą, kaip sakau, yra dulkės, žiedadulkės ir vabzdžiai. Tai labiau baltyminis purvas, todėl kiekvienas langų ploviklis, jo receptūra, ruošiama taip, kad valytų skirtingą purvą. Todėl jeigu liko žieminio ir jį naudoji vasarą, jis valys blogiau, ypač – vabzdžių liekanas“, – pažymi Ž. Dumčiuvienė.

Ne tam sezonui skirto langų plovimo skysčio naudojimas gali sukelti ir kitų problemų.

„Dažniausiai problema būna susijusi su varikliukais. Jų konstrukcija yra tokia – į paprastą plastikinį korpusą įdėtas nedidelis elektrinis varikliukas. Prieš šaltąjį sezoną vairuotojai nepasikeičia skysčio ir vasarinis užšąla. Tuo metu varikliuko korpusas įtrūksta ir atsiranda gedimas“, – kodėl prieš žiemą geriau sunaudoti visą bakelyje likusį vasarinį langų ploviklį, pažymi A. Gailiušas.

Liaudiškus receptus geriau keisti koncentratu

Norėdami sutaupyti arba nusivylę langų plovimo skysčiais kai kurie vairuotojai pradeda eksperimentuoti ir langų plovimo skysčius pradeda kurti patys. Dažniausiai į paprastą vandenį įpilama indų ploviklio arba skysto muilo, skirto rankoms.

„Kai pilami nežinomi ingredientai ir produktai, pavyzdžiui, indų ar rankų plovikliai, visi jie turi medžiagų, kurios drėkina odą. Jos nusėda ant automobilio stiklo ir sudaro riebalinę plėvelę. Todėl dažnai nutinka taip, kad purški, o stiklo švariai vis tiek nenuvalo.

Todėl jei žmogus nori pats gamintis langų valiklį, jiems gali rinktis koncentratus, iš kurių galima prisigaminti daug skysčio, bet tuo pačiu turėti ir geras valymo savybes“, – LRT.lt sako Ž. Dumčiuvienė.

Kiti vairuotojai imasi dar įdomesnių gudrybių. Pavyzdžiui į langų plovimo skystį įpila kitų valymo priemonių. Pavyzdžiui, norėdami geriau nuo stiklo pašalinti vabzdžių liekanas, įpila tam skirtos priemonės. Bet ir tai nėra pati geriausia mintis.

„Galima mėginti valymo savybes pagerinti papildomai įpilant koncentrato, sumaišant. Tačiau visada išlieka tikimybė, kad tai pablogins situaciją – iškris nuosėdos, nes skiriasi gamintojų ingridientai, kurie tarpusavyje nesusimaišo.

O jeigu įpila, pavyzdžiui, vabzdžių valiklio, langų plovimo skystį padaro agresyvesnį, jis gali pakenkti kitiems dalykams, pavyzdžiui, pažeisti valytuvų gumeles, daryti neigiamą įtaką plastikui“, – dėmesį atkreipia Ž. Dumčiuvienė.

Galiausiai, norint tikrai gero efektyvumo, geriausia rinktis tokį langų plovimo skystį, kuris yra kokybiškas, nors ir brangesnis.

„Iš praktikos esu pastebėjęs, kad brangesnis langų plovimo skystis yra tikrai efektyvesnis. Tačiau galima pilti kokį nori skystį, bet jei valytuvų gumelės kietos „kaip kaulas“, tai niekas nepadės. Tai galima sakyti, kad turi būti kompleksinis dalykas“, – reziumuoja A. Gailiušas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų