Čikagos gyventojus jau veža elektriniai autobusai: „Kadangi Čikagoje kasdien susiduriame su nepalankiomis oro sąlygomis, manau, tai tvariausias sprendimas.“

Dalyje Lietuvos miestų elektriniai autobusai irgi jau važiuoja. Klaipėdoje tokie – du.

„Dar turėtų atsirasti 10, 12 ir 18 m elektrinių autobusų“, – sakė Klaipėdos autobusų parko generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas.

Kaip tikina Klaipėdos autobusų parko vadovas, sprendimas keisti viešąjį transportą naudingas, nes tausojama aplinka. Tiesa, ekologija turi savo kainą.

„Reikia dažnai krauti. Jie nuvažiuoja tik vieną ar du ratus ir tada 8 min. įkrauname. Viduryje maršruto neišsikrauna, bet dažnai reikia užsukti įsikrauti“, – pastebėjo V. Ramanauskas.

EK tikina, kad draugiškas aplinkai viešasis transportas – visos Europos ateitis. Tad žada, kad jau po septynerių metų – 2030 m. – visas viešasis transportas tausos gamtą.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Beveik visos mūsų keliuose važiuojančios transporto priemonės turi būti nulinės taršos. To reikalauja Klimato kaitos įstatymas, to reikalauja mūsų miestai, o mūsų gamintojai tam ruošiasi. Šiandienos pasiūlymu užtikriname, kad mūsų miestuose važiuotų daugiau nulinės taršos autobusų“, – sakė EK viceprezidentas Fransas Timmermansas.

Lietuvos vežėjus tokie užmojai gąsdina. Esą vos per septynerius metus pakeisti visą viešojo susisiekimo sistemą – misija neįmanoma.

„Tai pareikalaus nemažai tiek pačių vežėjų, tiek valstybės ar ES lėšų“, – kad tai daug kainuos, įsitikinęs Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis.

„Vien tik pakeisti transporto priemones elektrinėmis neužtenka, kad tai būtų naudinga ir visuomenei priimtina. Manau, tai bus pats didžiausias iššūkis“, – abejonėmis pasidalijo KTU Elektros ir elektronikos fakulteto lektorė Neringa Dubauskienė.

Negi nustosi eksploatuoti dar gerai atrodančias ir nesusidėvėjusias transporto priemones.

Tačiau Susisiekimo ministerija tikina, kad Lietuva 2030 m. nelauks.

„Nuo 2029 m. visas Lietuvos viešasis transportas bus varomas alternatyviaisiais degalais. EK siūlymai tikrai nėra naujiena“, – pažymėjo Susisiekimo ministerijos vyresnioji patarėja Aistė Gasiūnienė.

Vis dėlto vežėjai viliasi, kad Lietuvos valdžia dar apsigalvos, mat tektų pakeisti apie 6 tūkst. autobusų ir apsispręsti, kokiais degalais jie būtų varomi.

„Manau, kad 2027 m. priims sprendimą ir pratęs terminą. Negi nustosi eksploatuoti dar gerai atrodančias ir nesusidėvėjusias transporto priemones“, – stebėjosi G. Nakutis.

Kad, pereinant prie absoliutaus aplinkai draugiško susisiekimo, reikia laiko ir pinigų, ministerija neslepia, tačiau ambicijų irgi neišsižada.

„Susisiekimo ministerija savivaldybėms yra skyrusi per 50 mln. eurų ir paskatinusi įsigyti apie 180 transporto priemonių, varomų elektra arba biodujomis“, – pažymėjo A. Gasiūnienė.

Tačiau, net ir pakeitus degalus į aplinką labiau tausojančius, anot KTU ekspertės, 100 proc. ekologiški nebūsime.

„Vienu metu buvo labai populiarus biokuras kaip alternatyva įprastiniams mūsų degalams. Kiek tai žalia ir švari alternatyva, vėl diskusijų klausimas. Kaskart atsiranda naujų sprendimų“, – kiek abejojo N. Dubauskienė.

2027 m. ES žada Lietuvos regionams skirti apie 160 mln. eurų elektriniams autobusams pirkti. Dar 69 mln. žada Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondas.