Tiek vidaus rinkoje įvykusių sandorių, tiek iš užsienio nuolatinei registracijai įvežtų automobilių pardavimų per metus paaugo atitinkamai 6,3 proc. (iki 62,6 tūkst. sandorių) bei 5,3 proc. (iki 33,3 tūkst. sandorių). Naujų automobilių užregistruota 7,2 tūkst. – 16,4 proc. padidėjimas. Bendras skaičius – kiek daugiau nei 103 tūkst. sandorių. Tokie duomenys, pasak M. Buzelio, parodo, kad automobilių verslas Lietuvoje išgyvena puikius laikus – ir tai tęsiasi ne pirmą ketvirtį iš eilės.

Lietuviai ir toliau lieka ištikimi „Volkswagen“ markės modeliams – jie vyrauja tarp populiariausių naudotų transporto priemonių prekinių ženklų. Tačiau parduodamų automobilių rinkoje šių metų pradžioje buvo užfiksuoti pokyčiai.

„Nors ir pagal įvykusius sandorius populiariausias naudotas automobilis šių metų pradžioje buvo „Volkswagen Passat“, kurių parduota beveik 2,4 tūkst., pastebėjome, kad daug progresyviau auga prestižinių automobilių pardavimai bei pasiūla. Parduodamų transporto priemonių rinkoje pagal kiekį daugelį metų vyravo VW prekinis ženklas, tačiau visai neseniai juos į antrąją vietą išstūmė BMW“, – pastebi M. Buzelis.

Tendencijos nesikeičia – populiariausi dešimties metų ir senesni

2018 metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje buvo užfiksuota 3,6 tūkst. eurų vidutinė naudoto automobilio rinkos kaina. Ji, palyginti su paskutiniuoju praėjusių metų ketvirčiu, šiek tiek stabilizavosi – sumažėjo 100 eurų, tačiau per metus šoktelėjo 8,7 proc., arba 300 eurų. M. Buzelio teigimu, vidutinė naudoto automobilio kaina nuo 2015-ųjų metų svyruoja 3,3 ir 3,8 tūkst. eurų intervale, ir atspindi dažno vairuotojo biudžetą automobiliui įsigyti.

Daugiau nei 1,4 mln. automobilių turinčiame Lietuvos autoparke dėl to jokių rokiruočių greitai neįvyks. Tačiau tokios aplinkybės tik įrodo, kad pirkėjai yra labai racionalūs žmonės ir už tam tikrą pinigų sumą stengiasi įsigyti kuo geresnį automobilį – nebūtinai tą, kuris būtų ekonomiškesnis ar pigesnis eksploatuoti, bet ir tokį, kuris lėčiau nuvertėtų, būtų geidžiamesnis, patikimas bei, pageidautina, kuo geriau sukomplektuotas.

Lietuvoje dyzelinu varomų transporto priemonių populiarumas išlaiko aukštas pozicijas. Net trys ketvirtadaliai nuolatiniai registracijai įvežamų automobilių turi dyzelinius variklius, benzininiai sudaro tik penktadalį, o alternatyvią energiją naudojančios transporto priemonės vos daugiau nei 4 proc.

Tačiau, pasak M. Buzelio, galima pasidžiaugti, kad bent Baltijos šalių atžvilgiu į Lietuvą atkeliauja mažiausia dyzelinių automobilių proporcija. Estijoje net 4 iš 5 įvežtų automobilių varomi dyzelinu, tiesa, jų amžiaus vidurkis mažesnis nei įvežamų į Lietuvą. Latvijoje 85,6 proc. iš visų importuojamų naudotų automobilių yra su dyzeliniais varikliais.

„Lietuva ir toliau sėkmingai semia Vakaruose nebepageidaujamus automobilius – tokius, kurių gamybos metai papuola į 2003–2007 metų laikotarpį, o ridos neretai viršija 200 tūkst. kilometrų“, – tvirtina specialistas. Net 45 proc. iš visų per 2018 metų pirmąjį ketvirtį iš užsienio įvežtų transporto priemonių buvo 11–15 metų senumo automobiliai.

Taršos mokesčių Vakarų Europoje įtaka Lietuvos naudotų automobilių rinkai

Vakarų Europos ekonominės ir technologinės šalys milžinės Vokietija, Prancūzija ir Austrija, vis dažniau ir garsiau kalba apie galimus draudimus į miestų centrus įvažiuoti dyzeliniams automobiliams, todėl tokios transporto priemonės, tikėtina, kad praras populiarumą ir poreikį, o vakariečiai jomis norės atsikratyti. Ne paslaptis, kad lietuviams tai gali būti puiki proga įsigyti naujesnius dyzelinu varomus automobilius už labai patrauklią kainą. Bet ar galima prognozuoti, kad taip tikrai nutiks?

„Viskas priklauso nuo to, ar tie automobiliai tikrai bus gerokai pigesni. Jei kaina bus mažesnė, o vakariečiams tie automobiliai tikrai taps nereikalingi, tuomet gali būti, kad pastebėsime padidėjusius srautus įvežamų dyzelinių automobilių“, – svarsto M. Buzelis.

Lietuvoje nedrąsiai, bet taip pat pradedama kalbėti apie mokesčius taršioms transporto priemonėms. Ar pastebėjus didelius kainų sumažėjimus Vakaruose tikrai verta griebti tokius automobilius? O galbūt nėra kur skubėti ir reikėtų palaukti mūsų šalies valdžios žingsnių, kad vėliau netektų sukti galvos, kur realizuoti tokius automobilius, kurių patrauklumas sumažės ir lietuviams?

„Nemanau, kad valdžia ims ir pakels ranką prieš dyzelinius automobilius. Tai būtų didelis smūgis tam tikroms socialinėms grupėms, tokie mokesčiai paliestų maždaug 1 mln. gyventojų, ir vargu, ar valdžia norės prarasti šį skaičių rinkėjų. Be to, naujesni dyzeliniai automobiliai aplinką teršia mažiau nei tokio senumo, kokie dabar važinėja mūsų gatvėmis, todėl nėra didelės blogybės“, – mano M. Buzelis.