Siekia pasipinigauti

Redakcija kreipėsi į tris didžiausias Lietuvoje veikiančias draudimo kompanijas, prašydama pasidalyti informacija, kaip dažnai joms tenka susidurti su tyčinėmis avarijomis ir bandymu pasipelnyti. Atsakymus pateikė dvi kompanijos. ERGO Komunikacijos projektų vadovė Jolanta Karpuškienė apgailestaudama atsakė, kad dėl tam tikrų aplinkybių informacijos pateikti šiuo metu negalima, tad šįsyk remsimės BTA ir "Lietuvos draudimo" bei Kauno kelių policijos valdybos duomenimis ir pateiktais atsakymais.

"Lietuvos draudimo" Žalų departamento vadovas Andrius Juodeikis tvirtina, kad mėginimo pasipelnyti sukčiaujant būdų pasitaiko įvairiausių. Dažniausias sukčiavimo atvejis – apsidraudimas po eismo įvykio.

"Iš visų sukčiavimo atvejų, kurių per metus išsiaiškiname keletą šimtų, esame suskaičiavę, kad 37 proc. atvejų yra klastojamos įvykio aplinkybės, 21 proc. skubama apsidrausti jau po eismo įvykio, o 15 proc. sudaro įvykių inscenizavimas", – tvirtina ekspertas. Pasak jo, pasitaiko ir atvejų, kai vairuotojai klastoja įvykio aplinkybes, didina įvykio metu patirtą nuostolį, priskirdami ir su juo nesusijusius sugadinimus, inscenizuoja eismo įvykį, kurio apskritai nebuvo, draudimo kompanijai pateikiamos suklastotos automobilių remonto sąskaitos.

"Kartą esame gavę sąskaitą iš užsienio įmonės, kuri, pasirodo, nuo įsteigimo dienos prekiauja tik obuoliais, o ne mašinų detalėmis, tačiau vairuotojas manė, kad to niekas nesužinos", – kuriozišką situaciją prisiminė pašnekovas.

Fantazijos nestinga

Neretai, siekdami iš draudimo kompanijos gauti kuo daugiau pinigų, asmenys nurodo klaidingas eismo įvykio aplinkybes, kurios prieštarauja net fizikos dėsniams. Dažniausiai nukentėjusysis bando susiremontuoti pažeistas automobilio dalis, kurios jau iki įvykio buvo sugadintos: pavyzdžiui, įrodinėja, kad apgadinus galinį buferį kartu įtrūko ir priekinis stiklas.

Draudimo kompanijos BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis pasakoja, kad vidutinė pinigų suma, kurią siekiama gauti iš draudimo kompanijos už fiktyvius eismo įvykius, viršija 6 tūkst. eurų, tačiau kartais siekiama gauti ir kur kas didesnes sumas. Beje, A.Žiukelis taip pat, kaip jo kolega iš "Lietuvos draudimo", atkreipė dėmesį, kad fiktyvių avarijų kūrėjai kartais pamiršta ir apie visatoje galiojančius fizikos dėsnius.

"Kurioziškiausios situacijos, kai į tokius spektaklius patenka dėl gedimų iš vietos negalintys pajudėti automobiliai. Neretai pasitaiko, kad "susiduriama" atokiame užkampyje, kur per parą pravažiuoja vos keli automobiliai, tačiau būtent šį įvykį teigia matę bent keli "nepriklausomi" liudininkai. Stebina, kai apžiūrint automobilį matai, kad sugedusių, tačiau apynaujų automobilių kelių eismo spektaklyje patirti pažeidimai akivaizdžiai paryškinti papildomais plaktuko ar plytos smūgiais, taip tiesiog siekiant gauti didesnę draudimo išmoką", – dažniausias gudravimo schemas vardija BTA atstovas.

Iš visų sukčiavimo atvejų, kurių per metus išsiaiškiname keletą šimtų, esame suskaičiavę, kad 37 proc. atvejų yra klastojamos įvykio aplinkybės.

Pergudrauti nepavyksta

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus viršininkė Rasa Baltaševičienė tvirtina, kad tuomet, kai avarija sukeliama tyčia, ji laikoma ne eismo įvykiu, o tyčine nusikalstama veika, kadangi eismo įvykis priskiriamas neatsargiai veikai.

"Šiandien asmenys, galbūt siekiantys pasipelnyti iš draudimo bendrovių ar kitų eismo dalyvių, dažniau fiksuoja eismo įvykius nekviesdami policijos, o pildydami eismo įvykio deklaracijas. Eismo įvykio inscenizavimą išsiaiškinti policijos pareigūnams nėra sudėtinga. Atvykus policijai į įvykio vietą, fiksuojami ne tik liudytojų parodymai, eismo dalyvių paaiškinimai, bet ir kiti itin svarbūs nebylūs įrodymai: atliekama eismo įvykio vietos apžiūra, braižoma mastelinė eismo įvykio schema, fiksuojami trasologiniai pėdsakai, atliekama transporto priemonės apžiūra, ant automobilio visada matosi apgadinimo pobūdis, aukštis, dažų likučiai. Tiriant eismo įvykį, jei kyla neaiškumų, pagal surinktus duomenis skiriama automobilio techninė ekspertizė, kurią atlieka Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai", – dienraščiui tvirtino policijos pareigūnė.

Netapkite bendrininku

"Lietuvos draudimo" Žalų departamento vadovas A.Juodeikis tikina, kad vairuotojai, kurie susivilioja mintimi inscenizuoti eismo įvykį ar bandyti po jo dirbtinai padidinti transporto priemonei padarytą žalą, pirmiausia rizikuoja netekti draudimo išmokos, o tyrimo medžiaga gali būti perduota ikiteisminio tyrimo institucijoms, prašant pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsakomybė taip pat gali grėsti ir tiems vairuotojams, kurie prieš eismo įvykį neturėjo ketinimo sukčiauti, tačiau, įvykus eismo įvykiui, nutarė pagailėti kaltininko – sutiko palaukti, kol kaltininkas, nubėgęs iki artimiausio prekybos centro, apdraus savo automobilį, sutiko nurodyti kitą eismo įvykio laiką, nei realus (jį pavėlinti).

"Net jei esate nekaltas dėl eismo įvykio, bet sutikote pasirašyti eismo įvykio deklaraciją vėlesne data ar joje nurodyti kitą paros laiką, nei faktiškai įvyko įvykis, rizikuojate patys patirti nemalonumų: būsite įtraukiami į teisminį procesą, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Yra buvę atvejų, kai visiškai nekalti ir anksčiau jokių reikalų su teisėsauga neturėję klientai, vien todėl, kad sutiko dalyvauti sukčiavimo schemoje (dažniausiai tai apsidraudimas po įvykio, kurio prašo kaltasis vairuotojas), turėjo problemų įsidarbinant valstybės tarnyboje ar kreipiantis dėl leidimo laikyti ginklą. Tokiu būdu žmogus, gelbėdamas kitą, susikuria neplanuotų problemų sau", – teigia draudimo kompanijos atstovas.

"Lietuvos draudimas" avarijų tyrimams naudoja programinę įrangą, kuri padeda virtualiai rekonstruoti eismo įvykį (t.y. atkurti, koks buvo automobilių judėjimas susidūrimo metu, kaip jie turėjo sustoti po susidūrimo). Eismo įvykio rekonstrukcija galima ne tik iš paukščio skrydžio, bet ir iš kiekvieno automobilio vairuotojo pozicijų, įvertinant matomumą ir galimybę išvengti eismo įvykio.

Jei tyčinis eismo įvykis įvyksta judrioje miesto vietoje (pvz., dalis tyčia įvykius sukeliančių vairuotojų yra labai pamėgę žiedines sankryžas, tai yra vadinamieji žiedų pakišinėtojai, jie stengiasi tyčia sukelti eismo įvykį žiedinėje sankryžoje), įvykio aplinkybes nustatyti gali padėti ir mieste įrengtos filmavimo kameros. Būna, kad sulaukiame aktyvių, pilietiškų vairuotojų pranešimų apie įtartiną ar piktadarišką elgesį.

A.Žiukelis perspėja, kad tokių spektaklių režisieriai nepagrįstai nuvertina draudikus, manydami, kad šie nesigilins į eismo įvykio aplinkybes, o gyventojus ragina nepasiduoti įtikinėjimams, kad tokie veiksmai gali išdegti.

Atsarga gėdos nedaro

R.Baltaševičienė pasakojo, kad pasitaiko atvejų, kai automobilio savininkas pats apgadina transporto priemonę, bet po kurio laiko, pavyzdžiui, apsidraudęs transporto priemonę, pastato ją į kitą vietą ir kreipiasi į policijos pareigūnus, prašydamas surasti jo transporto priemonę apgadinusį vairuotoją. "Vienas tokių automobilio savininkų buvo lengvai išaiškintas, kadangi toje vietoje buvo įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kuri užfiksavo, kaip automobilio savininkas į aikštelę atveža ir pastato jau apgadintą transporto priemonę. Prieš keletą metų vienas vyriškis inscenizuodavo eismo įvykius pėsčiųjų perėjose: krisdavo priešais atvažiuojantį automobilį ir reikalaudavo pinigų už neva patirtus sužalojimus. Kai yra tokios situacijos, vairuotojai privalo kviesti policijos pareigūnus", – sako eismo įvykių aplinkybes narpliojanti pareigūnė.

Sudėtingesni eismo įvykiai, pasak R.Baltaševičienės, kai vienas iš eismo dalyvių elgiasi nesąžiningai – ne vengia eismo įvykio, bet atvirkščiai, pasinaudodamas kito dalyvio neatidumu, prisideda prie tokio eismo įvykio kilimo. "Buvo atvejis, kai vairuotojas, važiuodamas vienoje Kauno mieste esančių žiedinių sankryžų, tyčia įvažiuodavo į sankryžą besukančius vairuotojus, taip sukeldamas eismo įvykį. Kai yra tokios situacijos, jei būsi atidus, atsargus, laikysiesi Kelių eismo taisyklių – eismo įvykis neįvyks. Sugebėjimas gerai vairuoti apima ne tik gerą Kelių eismo taisyklių žinojimą, bet ir sugebėjimą numatyti eismo dėsningumus bei galimus pavojus kelyje", – teigia policijos pareigūnė.

Kad žiedinėse sankryžose dažniausiai darbuojasi tyčinių eismo įvykių autoriai, patvirtina ir draudikai. "Draudimo bendrovių istorijoje yra buvę tokių vairuotojų, kurie į eismo įvykius žiedinėse sankryžose pakliūdavo po keliolika kartų per metus, dažniausiai vairuodami vis kitą – uošvės, giminaičio, draugo vardu registruotą automobilį", – sako A.Juodeikis.

Netikėtos situacijos

Kodėl žmonės nusprendžia inscenizuoti eismo įvykį? Pasak A.Juodeikio, priežasčių būna įvairiausių. "Vienais atvejais automobiliai specialiai daužomi, įvažiuojant į medį, tvorą ar stulpą, siekiant pasipelnyti gaunant draudimo išmoką. Dažnai taip elgiamasi, kai vairuotojas įsitikinęs, kad automobilio parduoti nepavyks arba nepavyks parduoti jo už norimą kainą", – pavyzdį pateikė pašnekovas.

Kitais atvejais avarijos sukeliamos tyčia veikiant emocijoms, kai vairuotojai, pakliuvę į tam tikrą situaciją ar siekdami išvengti gresiančios nuobaudos, neapdairiai elgdamiesi sukelia eismo įvykius ir taip prisidaro dar daugiau bėdų.

A.Juodeikis pateikė ir kelis pavyzdžius. "Gamtosaugos pareigūnas, užtikęs draustinyje uogautoją su automobiliu, siekė skirti jai nuobaudą. Uogautoja šoko į automobilį ir mėgino nuvažiuoti. Pareigūnui užtvėrus jai kelią, ši tyčia toliau važiavo ant jo ir pareigūną sužalojo. Grupei jaunuolių besilinksminant prie statybvietės, vienas jų sumanė automobiliu pagąsdinti kitus – prispaudė juos prie betono blokų ir sužalojo. Įvykis buvo pripažintas tyčiniu užvažiavimu ant pėsčiojo. Tokiu atveju žala atlyginama nukentėjusiajam ir pareiškiamas regresas vairuotojui dėl jo tyčinių veiskmų", – kalbėjo draudimo kompanijos atstovas.

Pasitaiko ir neapdairumo ar tiesiog vienas kito nesupratimo atvejų, kad pagrindiniu keliu važiuojantis vairuotojas gestu ar mirksėdamas šviesomis parodo, kad praleidžia / įleidžia įvažiuoti / išvažiuoti iš šalutinio kelio, bet staiga persigalvoja ir įvyksta susidūrimas. Tokiais atvejais sunku nustatyti, ar taip įvyko tyčia. Tiek draudimo kompanijų atstovai, tiek policijos pareigūnai aptaria, kad tuomet, kai eismo įvykio aplinkybės iki galo nėra aiškios ar gaunate pasiūlymą susitarti, reikėtų pildyti eismo įvykio deklaraciją, o jeigu išsiaiškinti nepavyksta – kviesti policiją.