Reikšmingas posūkis

Susisiekimo ministerija parengė naujos Kelių rinkliavos dydžių nustatymo metodikos projektą, kuriam dar turės pritarti Vyriausybė, o vėliau – ir Europos Komisija (EK).

Pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus, metodikoje konkretūs kelių mokesčių dydžiai nenustatyti, tačiau akivaizdu, kad įmonėms atsiras realių paskatų rinktis atsinaujinančiąja energija, o ne iškastiniu kuru varomą transportą.

Specialistas pateikė pavyzdį: dyzelinu varomam autobusui nuvažiuoti iš Kauno į Vilnių už kelią reikėtų sumokėti 10 eurų, biometanu – 6 eurus, o elektra varomam – 2–3 eurus.

„Tai reikšmingas posūkis Lietuvos transporto sektoriaus dekarbonizacijos politikoje. Svarbus ne vien pats teisės aktas, bet ir Susisiekimo ministerijos požiūrio pokytis. Anksčiau dėmesio centre buvo tik kelių infrastruktūra, dabar ministras ir jo komanda išplėtė prioritetus ir imasi lyderystės spręsti įsisenėjusius transporto žalinimo klausimus“, – pastebėjo M. Nagevičius.

Padės mažinti baudas

Šiuo metu Lietuvos keliais važinėja vos apie 600 biometanu varomų autobusų ir sunkvežimių, sunkiųjų elektra varomo transporto priemonių yra dar mažiau.

Dominuojant dyzeliniam kelių transportui, Lietuva nevykdo įsipareigojimų ES žymiai sumažinti CO2 emisijas transporte. Aplinkos ministerijos skaičiavimais, iki 2030 m. Lietuva emisijas privalo sumažinti net penktadaliu.

Lietuvos keliais važinėja kol kas 600 biometanu varomų autobusų ir sunkvežimių.

Pagal ES Pastangų pasidalijimo reglamentą šalys narės, nesumažinusios emisijų, privalės kompensuoti skirtumą pirkdamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotas iš kitų valstybių. Jų pirkimas Lietuvai kasmet gali kainuoti 410 mln. eurų, o per visą 2021–2030 m. laikotarpį – iki 1,4 mlrd. eurų. Nuo įsipareigojimų vykdymo šalis negali būti atleista. Pirmosios lėšos iš biudžeto tam bus reikalingos jau 2027 m.

„Akivaizdu, kad kvotų pirkimo už nemažėjančias transporto emisijas Lietuva neišvengs, tačiau skatindami biometanu ir elektra varomą transportą galime sumažinti mokesčių mokėtojų lėšų poreikį ateityje. Sunkusis transportas yra vienas didžiausių teršėjų. Vežėjai gali transformuoti savo vilkikų parką, jeigu tai nesužlugdys jų konkurencingumo. Taikomos kelių mokesčio išimtys sunkiajam transportui gali reikšmingai pastūmėti verslą šia linkme. Tai pirmas geras žingsnis į priekį, tačiau vien to nepakanka“, – pabrėžė Transporto inovacijų asociacijos vadovė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė.

Paskata investuoti

Pasak M. Nagevičiaus, šiuo metu verslui nėra didelės motyvacijos žalinti savo sunkiojo transporto autoparką. Biometanu varomi vilkikai yra kiek brangesni nei varomi dyzelinu, tačiau degalų kaštai yra mažesni važiuojant biometanu varomu vilkiku.

Viską susumavus, dyzelinio ar biometaninio sunkvežimio bendros sąnaudos tampa apylygės ir verslui nėra stipraus stimulo rinktis žalesnę alternatyvą.

Jei bus patvirtinta Susisiekimo ministerijos pasiūlyta metodika, svarstyklės pakryps biometano naudai ir realu tikėtis, kad transporto ir keleivių pervežimo kompanijos didins biometanu varomų transporto priemonių įsigijimus. Didėjant automobilių parkui plėsis ir infrastruktūra – daugės biometano stotelių.

Biometanas – vietinis energijos šaltinis, gaminamas iš žemės ūkio ir maisto pramonės atliekų, todėl jo skatinimas prisideda prie vidaus ekonomikos skatinimo, Lietuvos energetinės nepriklausomybės ir saugumo bei žiedinės ekonomikos vystymosi.

Lietuvoje biometano gamybos pajėgumai yra skatinami valstybės ir jie sparčiai plečiasi. „Amber Grid“ prognozėmis, 2030 m. biometano gamyba Lietuvoje sieks 1,4 TWh – 11 kartų daugiau nei 2024 m.

Tačiau, didėjant biometano gamybos apimčiai, jo naudojimas vietos rinkoje stagnuoja ir gamintojai priversti ieškoti pirkėjų užsienio rinkose. Didžiausias biometano vartojimo potencialas slypi transporte – prognozuojama, kad 2030 m. biometano suvartojimas galėtų siekti 1TWh.

M. Nagevičiaus teigimu, tam reikėtų, kad iki to laiko Lietuvoje biometanu varomų transporto priemonių skaičius išaugtų penkiagubai – nuo 600 iki 3 200.

Nauja kelių rinkliava sumažins ir elektra varomų vilkikų ir autobusų trransportavimo savikainą, tačiau ji vis dar bus didesnė nei įprastų dyzelinių transporto priemonių. Norint, kad elektrinis sunkusis transportas taptų konkurencingas, reikės ne tik mažesnės rinkliavos, bet ir papildomų valstybės paramos priemonių.