Tiek ministerija, tiek Seimo Aplinkos apsaugos komitetas ketina siūlyti taisyti įstatymą dėl šių lėšų panaudojimo.

Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius sako, kad miškasodžiui surinktų pinigų panaudoti neįmanoma, nes nėra laisvos žemės.

Be to, anot jo, papildomai lėšų miškasodžiui nereikia, nes užtenka jau turimų, tuo metu labiausiai sodinti miškus trukdo konkurencija dėl žemės su žemdirbiais.

„Mes galime skirti (lėšų – BNS) miškų užsodinimui, bet nėra įpareigojimo, kad valstybė skirtų miškų plotų papildomų. Turim Miškų programoje pakankamai lėšų, kad galėtume įveisti naujus miškus, bet laisvos žemės mums Nacionalinė žemės tarnyba kaip ir nesuteikia“, – šią savaitę komitete teigė ministerijos kancleris. 

Ministerijos Miškų politikos grupės vadovo Nerijaus Kupstaičio teigimu, parlamentarai, pasiūlę naują miškasodžio tvarką, nebuvo iki galo įsigilinę į realią situaciją.  

Pasak A. Mockevičiaus, sprendimas rastas – siūloma pataisyti įstatymą ir pinigus skirti miestų želdynams. 

„Siūlysime pakoreguoti (Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymą – BNS), kad galėtume skirti želdynams miestuose tvarkyti. Tai būtų viena iš pinigų panaudojimo galimybių, kurią galima padaryti jau dabar“, – teigė A. Mockevičius.

A. Mockevičius BNS teigė, kad lėšos atitektų savivaldybėms ir jos pačios spręstų, kokias žaląsias zonas tvarkyti.

„Savivaldybės yra išreiškusios lėšų poreikį tam“, – sakė ministerijos kancleris. 

Tuo metu Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Skardžius norėtų, kad pajamos iš taršių automobilių mokesčio būtų skirtos visuomenės reikmėms, taršai mažinti, pavyzdžiui, viešojo transporto elektrifikavimui, elektromobilių įsigijimui.  

„Net sovietmečiu buvo tramvajai paleisti Kryme, kad neterštų aplinkos saugotinose vietose, didmiesčiuose. (...) O mes negalime sutvarkyti taršaus transporto bent jau saugomose teritorijose“, – pareiškė jis.  

„Valstietės“ Virginijos Vingrienės teigimu, šiomis lėšomis valstybė galėtų išpirkti kai kuriuos želdynus, pavyzdžiui, parkus, kuriuos norima urbanizuoti, arba skirti kompensacijas už mažai taršius automobilius.

Liberalas Simonas Gentvilas siūlė šias lėšas naudoti „kuriant alternatyvą viešajam transportui“.

„Ypač regionuose žmonėms, kurie neturi susisiekimo. Vaikus atveža į mokyklas... Net toje pačioje Kuršių Neringoje, kur 30 eurų įvažiavimo mokestis, ne visada rasi autobusą“, – komiteto posėdyje kalbėjo parlamentaras.

„Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojo Sauliaus Šumino duomenimis, nuo liepos 1 dienos, kada įsigaliojo taršių automobilių mokestis, į valstybės biudžetą surinkta 1,5 mln. eurų.