Gresia baudos

"Vis dar gauname iš gyventojų pranešimų apie asmenis, kurie ardo įvairias transporto priemones neturėdami tam būtinų leidimų. Taip pat daugėja atvejų, kai nelegalus automobilių ardytojas apie savo veiklą (naudotų detalių pardavimą) skelbia socialiniame tinkle "Facebook". Nelegalūs ardytojai ne tik nemoka mokesčių ir nesilaiko darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bet ir vengia tinkamai sutvarkyti vertės rinkoje neturinčias automobilių atliekas", – sako Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimiras Jankoitas.

Teisės aktai numato, kad eksploatuoti netinkamą transporto priemonę gali ardyti tik asmenys, kurie turi taršos leidimą ir tokių atliekų tvarkymo licenciją. Tai reiškia, kad automobilio savininkui draudžiama pačiam ardyti nenaudojamą transporto priemonę, siekiant pasipelnyti iš automobilo detalių pardavimo.

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už ūkinės veiklos vykdymą neturint Aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo bei aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimą užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 560 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 900 iki 1 700 eurų, kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1 150 eurų.

Pavojus aplinkai

Džiaugiamės neabejingais gyventojais, kurie praneša apie nelegalius automobilių ardytojus ir apie ne vietoje paliktas be priežiūros eksploatuoti netinkamas transporto priemones ar bet kur išmetamas jų detales.

Be to, nustačius pažeidimą, nelegaliems ardytojams surašomi privalomieji nurodymai susidariusias atliekas priduoti atliekų tvarkytojams.

"Itin svarbu, kad nebetinkamos naudoti transporto priemonės būtų sutvarkytos laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, nes netinkamai tvarkant kyla pavojus, kad į aplinką patekusios kenksmingos medžiagos gali prasiskverbti į dirvožemį, užteršti gruntinius vandenis ir taip pakenkti aplinkai bei žmonių sveikatai. Džiaugiamės neabejingais gyventojais, kurie praneša apie nelegalius automobilių ardytojus ir apie ne vietoje paliktas be priežiūros eksploatuoti netinkamas transporto priemones ar bet kur išmetamas jų detales", – sako V.Jankoitas.

Praneša ne tik policijai

Kaip blogiausią pavyzdį jis nurodo balandžio mėnesį gautą pranešimą apie tai, kad Raseinių rajono nelegalūs automobilių ardytojai rinkos vertės neturinčias atliekas veža į Molavėnų kaimą ir išmesdami jas tam neskirtoje vietoje teršia aplinką. Į šią vietovę vežamos ir kitos pavojingos atliekos, kaip šiferis, elektronikos atliekos ir kt.

Visi asociacijos gauti pranešimai perduodami atsakingoms institucijoms – Aplinkos apsaugos departamentui, Valstybinei mokesčių inspekcijai ar Policijos departamentui.

"Į neigiamą rinkos vertę turinčių automobilio atliekų sąrašą patenka salono apdailos dalys, plastikas, stiklas, padangos, guma, alyva. Tai atliekos, kurių pridavimas atliekų tvarkytojams kainuoja ir dėl to vis dar yra vengiančiųjų tokiomis atliekomis tinkamai pasirūpinti. Dėl to vertės neturinčios automobilių atliekos neretai šalinamos į buitinių atliekų konteinerius, neteisėtai paliekamos pakelėse ir pamiškėse ar deginamos. Atliekų turėtojas turėtų eksploatuoti netinkamas transporto priemones perduoti su gamintojų ir importuotojų asociacijomis bendradarbiaujantiems atliekų tvarkytojams", – teigia gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Veronika Masalienė.

Reguliuoja direktyva

ES direktyva, kurios privalo laikytis ir Lietuva, numato lengvųjų automobilių ir mikroautobusų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo užduotis.

Pagal jas tik 5 proc. automobilio ardymo metu susidarančių atliekų gali būti teisėtai pašalinama.

Teisės aktai draudžia gyventojams patiems ardyti nenaudojamus automobilius, juos gali ardyti tik leidimus ir licencijas šiai veiklai vykdyti turintys asmenys.

Gamintojų ir importuotojų asociacija kartu su eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija yra sukūrusi senų automobilių tvarkymo sistemą. Asociacija organizuoja ir finansuoja automobilių ardymo metu susidarančių neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų tinkamą sutvarkymą.

"Regitros" duomenimis, šių metų gegužės pradžioje Lietuvoje buvo registruota 1,44 mln. lengvųjų (M1 klasės) automobilių, o iš viso šalyje buvo registruota 1,81 mln. transporto priemonių.