Nauja tendencija

"Šiemet pastebėjome naują tendenciją – vietinio turizmo įtaką eismo įvykių dažniui. Jų imta fiksuoti daugiau tose vietose, kur didesni keliaujančiųjų po šalį srautai – pajūrio ir kituose kurortiniuose miestuose, vietovėse, kur yra nemažai traukos objektų", – sakė draudimo bendrovės BTA ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Anot jo, gyvenamojoje aplinkoje eismo dalyviai jau būna įpratę orientuotis, žino visus kelio ženklus ir ribojimus. Atvykus į nepažįstamą miestą ar vietovę, būtinas didesnis budrumas ir atidumas bei saugus greitis, tačiau to laikomasi ne visada.

Eismo įvykių dažnis, apskaičiuotas pagal 100 tūkst. gyventojų tenkantį atvejų kiekį, parodė, kad per 2021 m. septynis mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Ignalinos savivaldybėje eismo įvykių užfiksuota penkis kartus daugiau, Anykščių ir Biržų rajonuose – maždaug po tris kartus, Druskininkų, Telšių, Molėtų ir Zarasų – vidutiniškai po du kartus daugiau.

Draudikų pastebėjimais, avaringumas šiemet didėjo beveik visose šalies savivaldybėse. Mažėjimo tendencijos pastebėtos tik trijose: Joniškio rajono savivaldybėje eismo įvykių dažnis šiemet buvo 22 proc. mažesnis nei pernai, Kupiškio rajono – 5 proc., Plungės rajono – 1 proc. mažesnis.

Eismo įvykių skaičiumi Lietuvoje 2018–2020 m. pirmavo Savanorių prospektas Vilniuje: per trejus metus – 937 įvykiai.

Juodasis sąrašas

Draudimo ekspertai sudarė ir trejų pastarųjų metų avaringiausių kelių bei gatvių sąrašus.

Avaringiausios kasmet tapdavo Savanorių prospektas ir Ukmergės gatvė Vilniuje, Savanorių prospektas Kaune, Klaipėdoje – Taikos prospektas bei Šilutės plentas.

Eismo įvykių skaičiumi Lietuvoje 2018–2020 m. pirmavo Savanorių prospektas Vilniuje: per trejus metus – 937 įvykiai. Toliau rikiuojasi Taikos prospektas Klaipėdoje (806), Ukmergės gatvė Vilniuje (744), Savanorių prospektas Kaune (708), Šilutės plentas Klaipėdoje (695), Geležinio Vilko gatvė Vilniuje (594), Taikos prospektas Kaune (559) ir Ozo (525), Žirmūnų (467), Kalvarijų (462) gatvės Vilniuje.

A.Žiukelio teigimu, vienas svarbių aspektų – prieš daug metų suplanuotas ir nekeičiamas eismo organizavimas. Už eismo saugumo užtikrinimą atsakingos institucijos galėtų inicijuoti sankryžų pertvarkymą, pėsčiųjų perėjų perkėlimą ar įrengimą, atlikti kitus pakeitimus, kurie, pasikeitus transporto priemonių ir kitų eismo dalyvių srautams, tapo nebeaktualūs.

Prie Kauno – sudėtinga

Iš užmiesčio kelių daugiausia eismo įvykių nutinka kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda – pernai čia fiksuota 414 atvejų.

Itin daug jų įvyko per Kauną einančioje kelio atkarpoje. A.Žiukelio nuomone, tam įtakos galėjo turėti ir kelio remonto darbai, ir itin intensyvus eismas šiame ruože, kur kertasi net kelios svarbios automobilių eismo arterijos.

Antroje vietoje pagal avaringumą 2020 m. buvo kelias A2 Vilnius–Panevėžys (61 eismo įvykis), trečioje – kelias A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (53). Ketvirtą vietą užėmė kelias A10 Panevėžys–Ryga (33).