– Ar tiesa, kad vairuotojams karštis pavojingesnis nei nuovargis?

– Su nuovargiu galima kovoti, o karštis toks dalykas, kuris užvaldo spaudimą, nervų sistemą. Dažnai karštyje žmonės pasidaro vangesni, sprendimų priėmimai lėtesni, netikslūs, ne taip gerai reaguoja į aplinką. Taip pat karštame ore visiems krinta spaudimas, svaigsta galva, gali trikti pusiausvyra. Galima netinkamai vertinti situaciją.

– Ką pats darote, kaip vaduojatės iš karščio?

– Jei automobilis ilgai stovi saulėje, vidus prikaitęs iki 70 °C, rekomenduotina prasiverti langus, kurį laiką paleisti ventiliatorių ir tik tada sėstis vairuoti. Vairuoti nusistačius 23 °C, kurie yra komfortiški ir nesukelia peršalimo ligų.

– Vengti kraštutinumų?

– Geriausia vengti. Nebūti priešu sau, nedaryti nesąmonių. Karšta – palaukti, atvėsti, šalta – sumažinti šaltį.

– Ar vanduo, kava padėtų?

– Šalta ledinė kava gal ir padėtų, bet karšta kava veikia kaip dehidrantas, skatina troškulį ir gali prisidėti prie nepageidaujamų poveikių.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kas geriau – visi praverti langai ar kondicionierius?

– Kas ką labiau mėgsta. Aš mėgstu atsidaręs langus.

– Jei lauke 32 °C, kiek turėtų būti automobilyje?

– Žmogus turi jaustis komfortiškai. Kiekvienas turi savo temperatūrinį režimą,  rekomenduotina tarp 20–24 °C. Tokia temperatūra palaikoma ligoninėse, kad žmogus nesijaustų per daug atvėsęs ir nebūtų per karšta. Tai temperatūra, kai žmogaus organizmas funkcionuoja normaliai.

– Ar vaikams ir augintiniams taikoma tas pats?

– Taip. Aišku, mažiems vaikams didesnė tikimybė greičiau perkaisti, temperatūros poveikis greitesnis. Negalima vaikų ir augintinių palikti vienų be priežiūros ilgesniam laikui, kad nebūtų nenorimų situacijų.

– Net ir moderniausi automobiliai gali virsti spąstais?

– Taip. Kiekvienas neprotingai naudojamas dalykas gali atsisukti prieš jus.