Pereiti į pagrindinį turinį

Nuo „3E“ iki lūžio taško: kur link ir kaip toliau?

2024-10-26 11:07
„Kauno dienos“, BNS inf.

2010-ųjų spalį Lietuvoje buvo įregistruotas pirmasis elektromobilis. Šiandien tokia transporto priemonė šalyje – jau įprasta. Kokia galima tvaraus susisiekimo perspektyva?

Istorija: prieš keturiolika metų benzininis „Honda HR-V“ tapo elektriniu „3E“ Istorija: prieš keturiolika metų benzininis „Honda HR-V“ tapo elektriniu „3E“

Technologinis šuolis

Prieš keturiolika metų savąjį benzininį „Honda HR-V“ vilnietis Mindaugas su draugais perdarė į elektrinį „3E“.

Anuomet visiškai įkrauta unikali transporto priemonė galėjo nuvažiuoti 70 km, o įkrauti truko aštuonias valandas.

Anot „Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovės Lauros Doraitės-Gudavičienės, oficialių gamintojų siūlomi elektromobiliai Lietuvoje atsirado kiek vėliau.

Vienas pirmųjų ir didžiausio populiarumo sulaukusių modelių buvo „Nissan Leaf“, kurio ankstyvieji 2014–2016 m. modeliai galėjo nuvažiuoti apie 135–172 km vienu įkrovimu.

Įkandin „Nissan“ į mūsų šalies elektromobilių rinką pradėjo žengti ir kiti gamintojai, tarp jų – BMW, „Tesla“, „Volkswagen“.

Pasak ekspertės, per pastaruosius keturiolika metų elektromobilių technologijos padarė didelį šuolį į priekį – šiandien jie gali įveikti iki 500–600 km, o kai kurie modeliai – net 800 km ir daugiau.

„Prieš keturiolika metų baterijos buvo viena pagrindinių elektromobilių silpnybių, šiandien tai ne problema. Didėjant baterijų talpai ir jų efektyvumui nuvažiuojamas atstumas išaugo kelis kartus, o modernūs sprendimai įkrovimo laiką sutrumpino vos iki 15–30 minučių. Tai reikšmingai keičia vartotojų patirtį“, – sakė L. Doraitė-Gudavičienė.

Rinka: vienas naujausių debiutų Lietuvoje – vidutinio dydžio elektrinis „Cupra Tavascan“. / topgear.com nuotr.

Rinka augs

Žvelgiant į registruotų elektromobilių skaičiaus kitimą per pastaruosius dešimt metų, L. Doraitės-Gudavičienės teigimu, rinkos augimas skaičiuojamas kartais, tačiau svarbu, kad elektromobilių užimama viso šalies keleivinių automobilių parko dalis sudaro dar tik apie 1,5 proc.

„2014-ųjų sausio 1-ąją, remiantis „Regitros“ duomenimis, buvo registruota dvylika elektromobilių. 2015 m. sausio 1 d. – jau 60 tokių transporto priemonių, 2016 m. pradžioje – 147, o dar po metų – 325. Per pastaruosius ketverius metus grynųjų elektromobilių skaičius išaugo dešimt kartų ir jau siekia 15 tūkst. Prognozuojama, kad iki dešimtmečio pabaigos Lietuvoje elektromobilių gali būti 200 tūkst.“, – vardijo specialistė.

Dauguma ekspertų sutinka, kad būtent 2024–2025 m. elektromobilių rinkoje stebėsime lūžio tašką.

Pasak L. Doraitės-Gudavičienės, vis sparčiau auga ne tik pirminė, bet ir antrinė elektromobilių rinka. Gyventojai yra linkę rinktis ne tik naujus, tačiau ir labiau prieinamus naudotus elektromobilius.

„Numatoma, kad per artimiausius kelerius metus didės naudotų elektromobilių pasiūla iš Vakarų Europos rinkų. Vokietijoje, Nyderlanduose ar Skandinavijos valstybėse elektromobilių rinka jau pasiekė aukštesnį brandos lygį, todėl šios šalys taps pagrindinėmis eksportuotojomis Baltijos šalims“, – komentavo L. Doraitė-Gudavičienė.

Prognozė: iki dešimtmečio pabaigos Lietuvoje gali būti 200 tūkst. elektromobilių.

Nerimas nebekamuos

Įkrovimo tinklas Lietuvoje taip pat sparčiai plečiasi. Anot ekspertės, pirminė elektromobilių įkrovimo infrastruktūra 2014–2020 m. buvo kuriama ir plėtojama penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose, taip pat šalia tarptautinių automagistralių.

„2016 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 40 nemokamų įkrovimo stotelių, 2020 m. – 173, dar po metų jų buvo 314. Šįmet jau užregistruota 1 792 viešų ir pusiau viešų įkrovimo stotelių. Infrastruktūros plėtra natūraliai žengia koja į koją su elektromobilių paklausos augimu“, – teigė „Elektrum Lietuva“ specialistė.

Susisiekimo ministerija prognozuoja, kad per ateinančius šešerius metus viešų elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius augs iki 6 tūkst. Be to, operatoriai, planuodami tinklo plėtrą, visad atsižvelgia į vartotojų poreikius skirtingose Lietuvos vietovėse.

„Greito ir itin greito įkrovimo stotelės ar įkrovimo parkai reikalingi šalia judriausių kelių ir automagistralių. Šalia biurų, prekybos centrų ir laisvalaikio objektų, kur laikas nėra toks kritinis faktorius, labiau orientuojamasi į vidutinio ar lėto įkrovimo sprendimus“, – sakė L. Doraitė-Gudavičienė .

Ji pridūrė, kad per ateinančius kelerius metus nerimas dėl nuvažiuojamo atstumo nebekamuos, nes įkrovimo tinklo tankumas ir stotelių įvairovė patenkins visų elektromobilių vairuotojų poreikius.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų