Skirtingas kelias

– Prisiminkime tavo pradžią automobilių sporte. Buvai tas, kuris nuosekliai lipo visais laipteliais: kartingai nuo penkerių metų, kurie darėsi vis galingesni, ir galiausiai automobiliai? O gal tavo kelias buvo kitoks? Ar iš tiesų būtina viską pradėti taip anksti – nuo vaikystės?

– Gyventi automobilių sportu – tokį norą turėjau nuo ankstyvos vaikystės. Tačiau į šį sportą atėjau paauglystėje ir savo karjerą pradėjau nuo teisėjavimo varžybose. Tuo metu tai atrodė vienintelis kelias patekti į automobilių sporto virtuvę. Kalbant apie amžių – kaip lenktynininkas į šį sportą atėjau vėlai, kaip vadovas – anksti. Galimybes teko kurti kartu su bendraminčiais ir partneriais, jų dėka viziją galiu paversti realybe.

Esu ne kartą girdėjęs mintį, kad jeigu ankstyvoje jaunystėje nesėdėjai kartinge, niekada nebūsi profesionalas. Su tuo negaliu sutikti, bet paneigti – taip pat. Pasaulis greitai keičiasi, svarbu turėti viziją ir siekti ją įgyvendinti. Yra daug stereotipų, bet svarbu suprasti, kad yra daug susijusių veiksnių.

Pasaulis greitai keičiasi, svarbu turėti viziją ir siekti ją įgyvendinti.

Nėra taisyklės, bet kuo anksčiau save atrasi, tuo geriau save realizuosi. Ir tai lemia didelę dalį sėkmės. Bet klausyti savo širdies niekada nėra per vėlu.

– Ar galima pasiekti gerų rezultatų pradėjus treniruotis, pavyzdžiui, paauglystėje?

– Tikrai galima, ir Lietuvoje turime daug gerų pavyzdžių. Dėl šiuolaikinių technologijų turime daug prieinamų priemonių, kuriomis galime naudotis ir tobulinti save. Iš dalies kuo vyresni esame, tuo sunkiau – dėl įsipareigojimų, baimių ir panašių psichologinių faktorių. Tačiau net ir tai nėra kliūtis tapti profesionalu.

– Kokių savybių reikia turėti ir stengtis ugdyti?

– Nekalbant apie tokias esmines savybes, kaip atsakomybė, kruopštumas, gebėjimas dirbti komandoje ir panašias, kurių, savaime suprantama, norint, kad pasisektų, reikia visur, išskirčiau emocinę ir psichologinę pusiausvyrą. O tinkamas planavimas ir disciplina yra būtinybė.

Kalbant apie techniko, inžinieriaus, rinkodaros specialisto ar komandos vadovo profesiją, svarbus realus savęs, kaip profesionalo, matymas. Šiame sporte reikia būti kruopščiam. Tačiau kai iki starto lieka kelios minutės, turi tiesiog daryti, nes kruopštumui kartais nebelieka laiko. Tada lemiamą vaidmenį atlieka tinkamai suformuoti įgūdžiai ir reakcija. Yra pasakymas, kad jei šioje sporto disciplinoje galvoji apie pinigus, ilgai čia neišbūsi, nors iš to pragyventi yra įmanoma. Jauniems žmonėms norėčiau palinkėti atkaklumo ir nuolatinio mokymosi. Šiame amžiuje mes įpratę daug ką matyti per monitoriaus ekraną, tačiau realiems dalykams reikia kiek daugiau pastangų ir laiko.

Kalbant apie lenktynininko savybes, kaip ir bet kuriame kitame sporte, svarbu gera bendra fizinė forma, psichologinis ir specialus fizinis pasiruošimas, reakcija, fizikos dėsnių išmanymas ir technikos pažinimas. Didžioji dalis savybių įgyjama su patirtimi, bet Lietuvoje tikrai yra puikių trenerių, kurie gali gerokai paspartinti progresą.

Žmonės į komandas ar grupes buriasi, kad pasiektų bendrą rezultatą. Lygiai tas pats ir automobilių sporte. Negali visur būti tobulai geras – skirtingos pareigos ir sritys reikalauja skirtingo suvokimo, savybių ir nuolat tobulinamų įgūdžių.

Tarsi vizitinė kortelė

– Daugelio svajonė – tapti lenktynininku. Jiems juk didžiausias dėmesys. Kokia buvo tavo svajonė? O gal ji dar neįgyvendinta?

– Mano svajonė buvo burti komandą. Tiesa, lenktynininkai yra labiausiai matomi, tačiau rezultatas priklauso nuo visos komandos darbo. Svarbu yra tai, kad lenktynininko ir komandos vizijos sutaptų, visi norėtų ir gebėtų išklausyti vienas kitą.

Svarbu yra tai, kad lenktynininko ir komandos vizijos sutaptų, visi norėtų ir gebėtų išklausyti vienas kitą.

– Esi komandos vadovas. Pareigos, apie kurias mažiau automobilių sporto virtuvėje besisukantys žino labai nedaug. Kokia yra daugumos komandų vadovų funkcija?

– Vadovas – tai komandos vizitinė kortelė. Pagrindinės funkcijos – finansai, planavimas ir bendravimas su partneriais. Labai svarbu žinoti ir nepamiršti, kuriuo keliu einame, tam sudaryti sąlygas. Nė akimirkos negali dvejoti, turi tiksliai žinoti esamą situaciją.

– Ką darai kaip "KTK Racing Division" komandos vadovas?

– Visa koncentracija yra į tikslą, kurio siekia komanda. Pavyzdžiui, "Aurum 1006" kilometrų varžybose komandos vadovo vaidmuo labiau atitinka inžinieriaus stratego poziciją. O komandos vadovas turi pasirūpinti tuo, kad komanda atvažiuotų iki starto linijos, kad po varžybų sėkmingai sugrįžtų namo, taip pat, kad žinotų, kas jos laukia toliau. Komandos vadovui svarbu suprasti, kokioje stadijoje ir kur yra komanda – gana keblu susikoncentruoti būtent į vieną veiksmą. Kalbant apie mane, per lenktynes dažniausiai tenka spręsti tam tikrus iškilusius sunkumus, bendrauti su partneriais ar net sėsti prie sportinio automobilio vairo.

– Neretai kitų komandų vadovai yra asmenys, kurie kasdien dirba kokį nors kitą darbą ir tik tam tikrų lenktynių metu vadovauja komandoms. Tu šią misiją atlieki visą parą, septynias dienas per savaitę, ištisus metus. Tai lengviau ar sunkiau?

– Negaliu palyginti, bet manau, kad per lenktynes man yra lengviau, o darbas yra darbas, nesvarbu, koks jis yra, jį reikia dirbti. Na, man pačiam yra svarbu žinoti ir įvardyti savo siekius bei ambicijas. Man tai yra darbas ir profesinio tobulėjimo kelias. Kai kam tai gali būti hobis ar net pramoga. O kalbant apie bet kurios srities veiklų žmogų, jis visada susidurs su vienokiais ar kitokiais sunkumais, bet to nereikia sureikšminti.

Įvairios rizikos

– Dalyvaujate ne tik 1006 km lenktynėse. "KTK Racing Division" automobiliai suka ratus ir žiedinių lenktynių čempionate, komanda rūpinasi ir kartingais. Kaip skiriasi komandos vadovo darbas?

– Iš esmės nesikeičia. Tikslas – sėkmingas komandos startas ir finišas. Tad darbas iki varžybų ir po jų, galima sakyti, toks kaip ir per "Aurum 1006 km".

Būna, sunkiomis akimirkomis paklausiu savęs, dėl ko aš tą darau? Pamąstęs kelias minutes suprantu, jog myliu tai, ką darau. Čia turi jausti aistrą.

– Palyginti su kitomis komandomis, kuriose suburiama jau patyrusi komanda, jūsiškė sudaryta iš studentų. Kaip tai keičia tavo darbą?

– Na, reikia įvertinti tam tikras rizikas. Komandose tiek su didele, tiek su maža patirtimi – savi niuansai. Jaunesnėje komandoje būna daug nežinomybės. Mano manymu, geriau nedidelė patirtis nei didelė, tačiau ydinga. Visko galima išmokti, o kai kurios patirties, įgytos ir taikytos prieš 30 metų, šiandien nepanaudosi. Vėlgi automobilių sporte yra daug emocijų, čia svarbu, kad sutaptų komandos narių vertybės.

– Ar komandos vadovas yra tas, kuris, kaip sakoma, išeina iš garažo paskutinis ir išjungia šviesą? Ko tave patį išmokė šios pareigos?

– Manau, kad vadovas nebūtinai turi būti tas, kuris iš garažo išeina paskutinis. Vadovas neturi ieškoti įstrigusių garaže ir parodyti jiems išėjimo kryptį. Dienos pabaigoje vadovas turi įvardyti rezultatus, prisiimti visą atsakomybę. Smagu pasidžiaugti maloniomis akimirkomis, jas reikia branginti, tačiau būna ir ne itin smagių. Kiekvieną dieną įvyksta keli ciklai – tiek "wow", tiek tokių, kurie varo į neviltį.

Emocijų automobilių sporte netrūksta, tačiau vadas negali būti emocionalus ir lengvai psichologiškai pažeidžiamas. Dėl to reikia nemažai dirbti. Na, viena ir kita prasme, tai nėra lengvas kelias. Būna, sunkiomis akimirkomis paklausiu savęs, dėl ko aš tą darau? Pamąstęs kelias minutes suprantu, jog myliu tai, ką darau. Čia turi jausti aistrą.