Pereiti į pagrindinį turinį

Paaiškino, kodėl transporto spūstyse moterims vertėtų užleisti vyrus

2013-12-19 08:06
DMN inf.
Tarp pradedančiųjų vairuotojų - daugiau moterų
Tarp pradedančiųjų vairuotojų - daugiau moterų / Scanpix nuotr.

Psichologai pataria: jeigu transporto spūstyje vairuotoja pastebi, kad prieš ją iš šalutinio kelio į pagrindinį nori įvažiuoti vyriškio vairuojamas automobilis, derėtų jį įleisti. Ir ne tik todėl, kad spūstyse įprasta eismui važiuoti eglutės principu – kiekvienas pagrindiniu keliu riedantis automobilis užleidžia po vieną iš šalutinio, bet ir dėl to, kad vyrams transporto spūstys kelia daug didesnį stresą ir pyktį, nei moterims.

„Sudėtingose situacijose vyrai yra įpratę imtis veiksmų – „kautis arba sprukti“, todėl jiems transporto spūstys ir situacijos, kai nieko negali padaryti, kelia didelį susierzinimą. Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai parodė, kad vyrai transporto spūstyje patiria septynis kartus daugiau streso negu moterys. Todėl prieš Kalėdas didmiesčiuose padidėjus transporto grūstims, moterys, būdamos supratingos ir suprasdamos vyrų psichologiją, galėtų dažniau užleisti vyrus. Tokiu paprastu veiksmu jos gali realiai prisidėti mažinant pyktį miestų keliuose“, – sakė psichologė, „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantė Eglė Masalskienė.

Bendrovės užsakymu atliktame daugiau nei 1,1 tūkst. vairuotojų tyrime apie jų emocijas ir patiriamą pyktį keliuose taip pat buvo nagrinėjami vyrų ir moterų skirtumai. Tyrimas patvirtino, kad vyrai yra emocionalesni vairuotojai, jiems dažniau ir greičiau kyla susierzinimas bei pyktis.

„Mūsų atlikta sociologinė vairuotojų apklausa parodė, kad beveik dukart daugiau vyrų nei moterų įvažiuoja į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, o transporto spūsčių metu bando „įtilpti“ į sankryžą, net jeigu dėl tokio veiksmo užkerta kelią kitiems automobiliams. Vyrai taip pat dažniau nei moterys prieš kelių susiaurėjimą stengiasi aplenkti „dar vieną“ automobilį bei labiau pyksta, kai antrąja eismo juosta važiuoja lėti vairuotojai. Visa tai rodo, kad kantrybės už vairo vyrai turi mažiau nei moterys. Galbūt todėl daugybė vyrų mieliau renkasi važiavimą aplinkkeliais, ir nors jais kelionė kartais užtrunka netgi ilgiau, vyrai pasitenkina tuo, kad nuolat juda, o ne stovi spūstyje“, – teigė bendrovės valdybos narys, kampanijos „Nulis pykčio“, kuria bendrovė siekia mažinti vairuotojų patiriamą pyktį keliuose, ambasadorius Raimondas Geleževičius.

Psichologės teigimu, moterys transporto spūstyse yra kantresnės, galbūt pati gamta jas sutvėrė būti stipresnėmis, kai reikia laukti ir prisiderinti. Be to, spūstyse moterys dažniau naudojasi priimtinomis streso mažinimo priemonėmis: klausosi muzikos, dainuoja ir panašiai. „Būtent šio moterų sugebėjimo nukreipti mintis į malonius dalykus patarčiau pasimokyti vairuojantiems vyrams. Atminkite, kad susidūrus kelyje su situacija, kurios neįmanoma pakeisti, galime pakeisti savo požiūrį į ją – na ir kas, kad į renginį atvyksite ne su pirmasis, už tai turite progą pasidairyti į Kalėdų dovanas nešančias besišypsančias praeives gatvėje“, – sakė. E. Masalskienė.

Ji taip pat pastebi, kad vyrai geba puikiai planuoti laiką ir kelionės maršrutą, todėl tam, kad sumažintų patiriamą įtampą, pataria jau išvykstant suplanuoti, kad kelionė prieššventiniu laikotarpiu truks ilgiau. „Tiesa, yra ir kuo vyrai galėtų pagelbėti moterims šventiniu laikotarpiu. Parkuojantis sausakimšose aikštelėse moterys stresuoja labiau, tad vyrai, tą žinodami, galėtų pasirodyti esą džentelmenai ir joms užleisti patogesnes vietas“, – sakė bendrovės pykčio keliuose valdymo konsultantė.

Siekdama mažinti pykčio lygį šalies keliuose, didinti saugumą, komfortą ir malonumą vairuoti, pirmaujanti šalies ne gyvybės draudimo kompanija įgyvendina projektą „Nulis pykčio“. Bendrovės atliktas vairuotojų tyrimas parodė, kad 95 proc. Lietuvos vairuotojų yra susidūrę su pykčiu keliuose ir bent kartais patiria neigiamų emocijų, o 61 proc. vairuotojų vienaip ar kitaip sureaguoja į kitų vairuotojų demonstruojamą pyktį. „Nulis pykčio“ projektą palaiko Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija bei Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų