Didžiulis krūvis

Greitoji medicinos pagalba šiais laikais sunkiai įsivaizduojama be modernių technologijų. Įvairi medicininė įranga, gydymo aparatai įrengiami automobiliuose, išmanieji kompiuteriai, skirtingos informacijos ir duomenų perdavimo priemonės itin palengvina pagalbos suteikimo procesą ir sudaro sąlygas efektyviau gydyti pacientus. Lietuvoje 2018 m. Bendrajame pagalbos centre buvo užregistruota ir atitinkamoms tarnyboms perduota daugiau nei 1 mln. pranešimų apie įvykius. Iš visų jų beveik 400 tūkst. buvo skirti greitajai medicinos pagalbai (GMP). Beje, į šį skaičių neįtraukti pranešimai, kai žmonės skambina ne bendruoju pagalbos numeriu 112, o trumpaisiais greitosios medicinos pagalbos numeriais.

GMP dispečeris privalo pagalbą siųsti iš karto arba ne vėliau kaip per 3 min. nuo iškvietimo užregistravimo. Vis dėlto ne visada spėjama atvykti laiku: kartais greitoji pagalba per ilgai užtrunka kelyje, o kartais, šalia nesant artimųjų, sveikatos problemų turintiems žmonėms pagalba iškviečiama per vėlai. Taip dažnai atsitinka ir staiga įvykus nelaimingiems atsitikimams. Tokiais kritiniais atvejais kuo toliau, tuo dažniau gelbsti mokslininkų kuriamos išmaniosios technologijos.

Sistemos kontrolė

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai yra sukūrę sistemą, kuri fiksuoja žmogaus padėtį, kūno pozą, jo judėjimą patalpoje. Iš pradžių sukurta taikyti gydymo įstaigose, šiandien ši sistema jau pritaikoma ir namų aplinkai. Jeigu kažkas negerai, žmogus nugriūva ar atsitinka kokia kita nelaimė, sistema fiksuoja griūtį ir signalas automatiškai keliauja nurodytu adresatu – tai gali būti medicinos darbuotojas ar prižiūrintis asmuo.

Jeigu kažkas negerai, žmogus nugriūva ar atsitinka kokia kita nelaimė, sistema fiksuoja griūtį ir signalas automatiškai keliauja nurodytu adresatu – tai gali būti medicinos darbuotojas ar prižiūrintis asmuo.

Pasak vieno iš sistemos kūrėjų, KTU Informatikos fakulteto (IF) profesoriaus, Realaus laiko kompiuterių sistemų centro direktoriaus Egidijaus Kazanavičiaus, sukurta ir speciali platforma, į kurią galima įdiegti įvairias paslaugas ir funkcijas, taikomas ne tik žmogaus sveikatos stebėsenai. Ši technologija gali būti diegiama į bet kurią žmogaus valdomą priemonę – pavyzdžiui, motocikluose ar šiandien vis labiau populiarėjančiuose paspirtukuose.

"Žmonės važiuoja, griūva, susitraumuoja. Juk galima patirti ir rimtų galvos sužalojimų, nes paspirtukai gana greiti, – pastebi KTU IF profesorius. – Mūsų sistemą galima integruoti į bet kokį prietaisą. Tokiu būdu, aplinkui esant interneto tinklui, iš visų pultelių informaciją lengvai galima surinkti, o įvykus nelaimei – automatiškai iškviesti pagalbą."

E.Kazanavičius pasakoja ir apie išmanųjį laikrodį, kuriame įmontuoti reikiami davikliai – jie, esant sveikatos pablogėjimui, galėtų inicijuoti greitosios medicinos pagalbos iškvietimą.

Patobulinti "eCall"

Dar viena pagalbos iškvietimo sistema, veikianti naudojant šiuolaikines technologijas, yra "eCall" įranga su GPS funkcija, kuri pagal Europos Komisijos direktyvas turėtų būti montuojama visuose naujuose lengvuosiuose automobiliuose ir lengvosiose komercinėse transporto priemonėse, užregistruotose ES po 2018 m. kovo 31 d.

"Tokia daiktų interneto technologija, įvykus avarijai, automatiškai iškviečia pagalbą. Ji skirta paspartinti gelbėtojų atvykimą ir sumažinti mirtinų eismo įvykių. Tačiau Lietuva šioje srityje dar vėluoja", – pastebi E.Kazanavičius.

"eCall" veikimo principas: atsitikus nelaimei fiksuojamas avarinis atvejis – jei pagalbos nereikia, vairuotojas per tam tikrą laiką turi paspausti mygtuką įrenginyje, kuris išsiunčia signalą. Tačiau jei per nustatytą laiką tai nepadaroma, sistema lokalizuoja, kur įvyko nelaimė, ir pagal tai siunčiamos visos pagalbos tarnybos. Mokslininkas pasakoja, kad tokiu prietaisu ne tik nustatomos įvykusios automobilių avarijos ir savaime iškviečiama pagalba – ji gali būti naudinga ir sudarant įvykio schemą bei nustatant nelaimės priežastis.

"Turime sukūrę tokią technologiją, tačiau jai naudoti turėtų būti atitinkamai pakeisti įstatymai, pagal kuriuos visose transporto priemonėse būtų privalomi vaizdo fiksatoriai. Jie padėtų, įvykus avarijai, lengvai nustatyti dėl ko taip įvyko, kas yra kaltas, o automobiliai tarpusavyje "bendrautų", – pasakoja E.Kazanavičius.

Automobiliuose naudojant "eCall" sistemą būtų galima pagreitinti reagavimą į ekstremalias situacijas 40 proc. miestuose ir 50 proc. užmiestyje, taip sumažinant mirčių skaičių bent 4 proc., o sunkių sužeidimų – 6 proc.