Faktorių – gausu

Sakoma, kad ratlankiai sudaro apie 25 proc. automobilio išvaizdos, tačiau neretai lemia kur kas daugiau. Skirtingi ratlankiai tam pačiam modeliui gali suteikti elegantiškumo, sportiškumo ar net agresyvumo, o kartais – žymiai padidinti ar sumažinti automobilio kainą.

Nenuostabu, kad vairuotojai ratlankius mielai keičia, gražina ir individualizuoja. Šis malonumas nepigus – tai viena iš brangesnių tobulinimo sričių. Atrodytų, labai panašių ratlankių kainos gali skirtis ne keliais procentais, o keliais kartais.

Kainą lemia faktorių visuma. Neskaitant gamintojo, modelio ir pirkinio būklės, labai svarbu matmenys, ar ratlankiai yra ardomi, ar vientiso dizaino, ar ratų tvirtinimo skylės – originalaus gręžimo, ar priekiniai ir galiniai ratlankiai – skirtingų pločių. Kartais itin svarbu būna ir jų pagaminimo metai, svoris, pagaminimo būdas.

Su specialistais aptarėme Lietuvos rinkoje populiariausią ratlankių pasiūlą ir jų priežiūros ypatybes.

Išbandymas duobėmis

Pasak įmonės „Ratai visiems“ atstovo Sauliaus Vidrevičiaus, ratlankius, panašiai kaip ir padangas, galima skirstyti į kelis kainos segmentus.

Kalbant ne apie vienetinę produkciją, o apie masinį vartotoją, plačiai auditorijai skirti ratlankiai gali gerokai skirtis kaina ir kokybe.

S. Vidrevičiaus žodžiais, premium lygio ratlankiai, palyginti su pigiausiais, yra gaminami iš tvirtesnio metalo lydinio. Jam gaminti naudojamos tikslesnės staklės. Tokios produkcijos kokybė kruopščiau ir tikrinama. Pavyzdžiui, pigūs azijietiški ratlankiai kartais būna prastai subalansuoti, paprastai tariant, kreivoki. Jie mažiau patvarūs, tad, įvažiavus į didesnę duobę, gali iškart įskilti ar net lūžti pusiau. Kokybiškas ratlankis tokio pat smūgio nepajus arba tik įlinks. Ypač kokybė svarbi sportiniams automobiliams arba krovininėms transporto priemonėms, nes jų ratlankiai patiria kur kas didesnę apkrovą.

Specialisto teigimu, renkantis ratlankius vairuotojams pirmiausia derėtų pasverti savo poreikius ir neskubėti išlaidauti. Mat, perkant ne kur nors turgaus užkampyje ar pagal skelbimus, o iš patikimos specializuotos ratų įmonės, net ir pigesnio segmento ratlankis bus gana kokybiškas, kad atitiktų vidutinio vairuotojo poreikius ir užtikrintų ilgą tarnavimo laiką.

„Jei nuvažiuojate nedaug kilometrų, nevažinėjate dideliais greičiais ir duobėtais keliais, nekeliate estetinių reikalavimų ratlankio išvaizdai, tikėtina, kad jums pakaks ir pigesnio europinio ar Azijos gamintojo produkcijos“, – patarė pašnekovas.

Skirtumas: net įvažiavus į didesnę duobę kokybiški ratlankiai gali atlaikyti smūgį, o pigūs azijietiški įlinks ar net skils pusiau. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Lygiuojasi į originalą

Tiesa, dažniausiai vairuotojai dairosi į vidutinį kainos ir kokybės segmentą.

Anot pašnekovo, tarp įmonės siūlomų ratlankių paklausa pasižymi Vokietijoje gaminta produkcija. Ji kokybe lygiuojasi į „premium“ kategoriją, o kaina išlieka vidutiniame ekonomiškame rėžyje. Tokie ratlankiai neretai pasižymi savitu originaliu dizainu, priimtinu ne visiems besidomintiems.

Patys pardavėjai ir profesionalai dizaino etalonu vadina brangesnius itališkus ir vokiškus unikalaus dizaino ratlankius arba panašius į originalių automobilių ratlankių dizainą. Jų gamintojai taikosi į originalius ratlankius, t. y. tokius, kurie komplektuojami gamykloje naujai pagamintiems automobiliams. Įprastai gamintojai stengiasi, kad tokie ratlankiai būtų kuo gražesni, nes naują automobilį siekiama parduoti už nemenką kainą.

„Todėl ir vėliau vairuotojai nori turėti ratlankių komplektą, kuris būtų panašus į originalius naujo automobilio ratus ir atitiktų originalų ratlankių dizainą, kad jiems pakaktų įstatyti firminį dangtelį ir vaizdas būtų kaip gamyklinio ratlankio“, – pirkėjų įpročius atskleidė S. Vidrevičius.

Pigūs azijietiški ratlankiai kartais būna prastai subalansuoti, liaudiškai tariant, kreivoki.

Sutaupyti – realu

Iš įmonės siūlomų prabangesnių ratų lietuviai dažnai renkasi „Antera“, „GMP Italia“, OZ, BBS, MAK, „Concaver“, „Vossen“, „JR Wheels“. Jei žvilgsnis krypsta į biudžetinius ratlankius, pirmenybė teikiama „Anzio“, „Alutec“ ir panašiems.

„Žmonėms pasitikėjimą kelia tai, kad net ir paminėti pigesni prekės ženklai yra gana žinomų europinių gamintojų, turinčių gamyklas Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje. Tad iš esmės visose tose ratlankių gamyklose naudojama tokia pati technika, tas pats metalas, tik skiriasi gamyklos lokacija“, – pasakojo „Ratai visiems“ atstovas.

Kalbant apie biudžetą, kurio reikėtų norint įsigyti naujus ratus, S. Vidrevičius skaičiuoja, kad už mažiausius 15–16 colių skersmens ratlankius reikėtų planuoti nuo 80–120 eurų už vienetą (ekonominiam segmentui) ir nuo 150–170 eurų (premium segmentui).

Didesnių 18–20 colių ratų biudžetas prasideda nuo 140 iki 300 eurų už vienetą, priklausomai nuo gamintojo, tarpų tarp skylių, pločio, dizaino. Didelę įtaką turi ir automobilio tipas – pavyzdžiui, to paties dydžio ratlankis hečbeko kėbului labai skirsis nuo visureigio kainos.

Poveikis: plovyklose nepatariama ilgai laikyti užpurkštas putas, nebent naudojamos nerūgštinės plovimo priemonės. / E. Šemioto nuotr.

Jautrūs chemikalams

Net ir įsigijus naujus ratlankius būtina užtikrinti tinkamą jų priežiūrą. Antraip akį džiuginęs pirmas vaizdas po kelių sezonų pasikeis: ratlankiai apsitrins ir atrodys prasčiau.

Jei ratlankio paviršius gamykloje poliruotas (vadinamasis diamond cut), jis yra gerokai jautresnis žiemos druskoms, cheminiam arba mechaniniam poveikiui. Toks ratlankis pažeidimo vietoje ima oksiduotis ir praranda pirminį vaizdą. Todėl, S. Vidrevičiaus nuomone, žiemą reikėtų važinėti ratais, kurių ratlankiai pažymėti, kad juos galima naudoti šaltuoju metų laiku.

Automobilių plovyklos irgi toli gražu ne visos naudoja saugius ratlankiams chemikalus, kai kurios dėl geresnio efekto renkasi agresyvesnes medžiagas. Todėl reikėtų žiūrėti į ženklus dėl konkrečioje plovykloje naudojamų medžiagų poveikio ratlankiams.

„Universalus patarimas būtų plovyklose ilgai nelaikyti užpurkštų putų arba naudoti specialiai ratlankiams skirtas nerūgštines priežiūros priemones. Be to, kažkiek gelbėja ir vadinamosios apsauginės dangos. Reikia suprasti, kad jos stebuklingo poveikio neturi, bet vis tiek apsaugo nuo purvo, druskų prilipimo ir atitinkamai nuo ilgesnio neigiamo poveikio. Tiesa, apsauginę dangą reikėtų nepamiršti atnaujinti pagal gamintojo rekomendacijas“, – patarė S. Vidrevičius.

Padėti tik švarius

Kolegai pritarė ir Vilius Bričkus, ratlankių, padangų ir priedų prekyba bei remontu užsiimančios bendrovės „Prekeivis“ ir portalo paras.lt vadovas.

„Būna, kad kai kurios plovyklos praskiedžia druskos rūgštį ir ją naudoja, nes esą priešingu atveju ratai gerai nenusiplautų. Todėl vairuotojams būtų ne pro šalį pasidomėti, kiek tos rūgšties naudojama, ir plauti automobilį ten, kur jos naudojama minimaliai arba dar geriau – išvis nėra“, – patarė V. Bričkus.

Dažymas ar lakavimas gali kainuoti apie 150 eurų už visą keturių ratų komplektą.

Jis pastebėjo, kad vairuotojai dažnai daro klaidą visai žiemai palikdami garaže nešvarius ratlankius. Pavasarį užsukę į garažą pasiimti paliktų ratlankių su vasarinėmis padangomis, jie neretai nemaloniai nustemba, nes ratlankiai būna pažeisti korozijos arba apsilaupiusiu laku ar dažais.

Anot V. Bričkaus, norint to išvengti, ypač sandėliuojant drėgnesnėmis sąlygomis, prieš žiemą ratlankius reikia nuplauti ir tik tada padėti garaže. Tą patį reikėtų daryti ir pavasarį su žiemai naudojamais ratais, prieš juos padedant iki kitos žiemos.

Klius už apžiūros barjero

Pavasarį gausėjantys lietūs išplauna nemažai duobių, tad jas pirmiausia pajunta automobilio važiuoklė ir ratai.

Specialisto teigimu, jei yra nedidelių nubraukimų, ratlankiai gali būti dažomi, o jei neišvengėte rimtesnių incidentų, teks pasirūpinti ne tik estetiniu vaizdu, bet ir tolesnės eksploatacijos saugumu.

Gera žinia, kad ratlankiai gana nesunkiai remontuojami ir restauruojami jiems suteikiant beveik gamyklinę išvaizdą.

Nuo smūgio į duobę sulinkusį ratlankį dažniausiai galima išlyginti. Tiesa, nuo stipresnio kontakto ratlankis gali ir skilti. Lietuvoje neretai neskubama išmesti skilusių ratlankių, jie suvirinami ir važinėjama toliau.

„Kartais tokie virinti ratlankiai netgi parduodami toliau eksploatuoti. Būna, kad servisai juos suremontuoja gana kokybiškai ir tai neturi įtakos  važiavimo komfortui, nematyti vizualiai. Vis dėlto, prieš kuo pigiau nusiperkant buvusį pažeistą ratlankį, reikėtų įsivertinti, ar dėl to nenukentės jūsų ir artimųjų kelionės saugumas. Techninės apžiūros su virintais ratlankiais irgi greičiausiai neįveiksite“, – perspėjo V. Bričkus.

Kuklūs: lietuviai nedažnai ryžtasi ryškesniems – geltoniems ar raudoniems atspalviams. / Gamintojo nuotr.

Estetinį vaizdą galima atgaivinti

Pašnekovo nuomone, jei ratlankis vairuotojui nebetinka labiau dėl estetinių trūkumų, nereikėtų skubėti juo atsikratyti, nes, tinkamai restauravę, išleisite kur kas mažiau pinigų nei pirkdami naują komplektą, o išvaizda vėl džiugins.

Pasak specialisto, priklausomai nuo pažeidimų lygio ir ratlankio dydžio, išlyginti ratą gali kainuoti vos nuo 20 eurų, tačiau, prireikus didesnio remonto, suma gali viršyti ir 200 eurų. Dažymas ar lakavimas gali kainuoti apie 150 eurų už visą keturių ratų komplektą.

Na, o jeigu tvirtai apsisprendėte, kad laikas keisti ratlankius, jų kainos nebūtinai kandžiosis.

„Kalbant apie pigesnį segmentą, kokybiški azijietiški ratlankiai dabar pasivijo kai kuriuos europietiškus, tad nebūtinai pigiau yra rinktis kinišką. Tarkime, 17 colių neblogas europietiškas ratlankis pas mus kainuoja kiek daugiau nei 100 eurų, o kiniškas gali būti netgi brangesnis“, – lygino V. Bričkus.

Tiesa, kainų skirtumai išryškėja, kai renkamasi didelio skersmens ratus – 20–22 colių. Čia jau tenka mokėti ir už europietišką kokybę, ir už vardą.

Mados kinta

Kalbant apie ratlankių madas, anot paras.lt vadovo, jos derinamos prie automobilių gamintojų nubrėžiamų gairių. Pavyzdžiui, „Mercedes“ ar BMW pradėjus naujus savo modelius puošti tam tikrais ratais, specializuoti ratlankių gamintojai greitai prisitaiko jų padiktuotų naujų tendencijų.

Ypač drąsiai eksperimentuoja elektromobilių gamintojai, tad juos galima vadinti savotiškais ratlankių madų pionieriais.

Anksčiau lietuviai paprastai rinkdavosi klasikines ratlankių spalvas: sidabro arba juodą. Šiuo metu gana paklausūs kelių suderintų spalvų ratlankiai, pavyzdžiui, išorėje – metalo spalvos, o viduje – juodi. Gerokai rečiau tautiečiai ryžtasi ryškesniems – raudoniems ar geltoniems atspalviams.

„Sakoma, kad ratlankiai, kaip ir žmogui batai, – kartais į juos net nekreipiame dėmesio, o kai kada jie gali traukti visų aplinkinių žvilgsnius. Tereikia išsirinkti gražius, kokybiškus, galbūt net originalius, o svarbiausia – tinkamiausius būtent jūsų automobiliui“, – svarstė V. Bričkus.