Šių metų pradžioje buvo atlikta per 20 kratų Klaipėdoje ir Šiauliuose, kurių taikiklyje atsidūrė nesąžiningi automobilių prekeiviai.

Policijos kriminalistai ir muitininkai kartu su Mokesčių inspekcijos pareigūnais surinko duomenų, kad Kipre registruota įmonė ir jos atstovas Lietuvoje, pardavinėdami iš Jungtinių Valstijų importuojamus automobilius, siekė išvengti prievolės sumokėti mokesčius, apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą, teikė neteisingus duomenis apie pajamas, turtą ir pelną. Pirminiais duomenimis, nuo 2018 m. sausio iki 2022 m. sausio įmonės buhalterijoje, įtariama, buvo neapskaityta apie 1 000 parduotų automobilių, kurių vertė siekia 2,35 mln. eurų, ir į Lietuvos biudžetą nesumokėta per 400 tūkst. pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Kaip matyti iš statistikos, Lietuvoje praėjusiais metais pirmą kartą įregistruota iš viso 146 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių. Vidutinis jų amžius siekė 11 metų. Vien gruodį šalyje pirmą kartą įregistruota 11,8 tūkst. naudotų automobilių – 22 proc. daugiau nei 2020 m. gruodį. Akivaizdu, toli gražu ne visi automobilių prekybos rinkoje veikiantys verslininkai sąžiningai nurodo uždirbamas pajamas ir sumoka priklausančius mokesčius.

VMI specialistų teigimu, sukūrus naują transporto priemonių savininkų apskaitos sistemą ir įvedus savininko deklaravimo kodą (SDK), pasiekta pažanga, tačiau dalis prekeivių vis dar nenusiteikę veikti skaidriai. Automobilius įsigyjantys gyventojai neretai įveliami į dokumentų klastojimo ir mokesčių vengimo schemas. Nesąžiningų transporto priemonių pardavėjų klasta patikėję pirkėjai nukenčia patys. Apie tai papasakojo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Kauno AVMI) viršininkė Judita Stankienė.

Judita Stankienė. Vilmanto Raupelio nuotr.

–  Kokias pagrindines rizikas įžvelgiate naudotų automobilių prekybos sektoriuje?

–  Pagrindinės rizikos yra susijusios su gautų pajamų slėpimu. Tai ir suklastotų užsienietiškų pirkimo–pardavimo sutarčių, vadinamųjų „kauferių“, naudojimas, ir sumažintos automobilio pardavimo kainos nurodymas dokumentuose. Abiem atvejais nuo nesąžiningo automobilio pardavėjo veikimo būdo nukenčia transporto priemonių pirkėjai.

Pagrindinės rizikos yra susijusios su gautų pajamų slėpimu.

– Kaip prie šių šešėlinės ekonomikos reiškinių naikinimo prisideda SDK?

– SDK privalo turėti kiekvienas mūsų šalyje esantis automobilis. Šis kodas susieja automobilio savininką Lietuvoje su konkrečia transporto priemone. Jis turi būti skelbiamas parduodant transporto priemonę, nesvarbu, kokiu būdu tai daroma: pateikiant skelbimus interneto portaluose, socialiniuose tinkluose ar automobilius eksponuojant pardavimo aikštelėse. Tai apsunkina nesąžiningų transporto priemonių pardavėjų bandymus pasislėpti už „kauferio“.

– Kaip automobilių prekeiviams sekasi vykdyti šį reikalavimą?

–  Palyginus praėjusių metų gegužės mėn., kai įsigaliojo SDK, duomenis su gruodžio mėn. duomenimis, galima teigti, kad institucijų vykdomos priemonės yra efektyvios. SDK transporto priemonei privalo būti suteiktas iki automobilio įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Atliekant patikrinimus keliuose, gegužės mėn. SDK turėjo apie 56 proc. transporto priemonių, o gruodžio mėn. – jau 81 proc. Kalbant apie automobilių pardavimo aikšteles, SDK skelbiamas prie 92 proc. parduodamų transporto priemonių.

Visai kitokia situacija stebint skelbimus internete – SDK nurodomas apie 38 proc. skelbimų. Pastebime ir bandymų sukčiauti – dalis nesąžiningų pardavėjų nurodo išgalvotą SDK. Negaliojantys ir neteisingi SDK įrašomi 9 proc. automobilių pardavimo skelbimų. Transporto priemonių pardavėjai tokiu būdu bando išvengti kontroliuojančių institucijų dėmesio, tačiau SDK teisingumas yra tikrinamas kiekvienu atveju, tad fiktyvus kodas tikrai nepadės išvengti kontrolės.

Verta priminti, kad SDK paprasčiausia gauti internetu, naudojantis VĮ „Regitra“ elektroninėmis paslaugomis.

–  Kokiomis priemonėmis užtikrinama, kad į Lietuvą įvežami automobiliai turėtų SDK ir kad kodas būtų skelbiamas automobilio pardavimo metu?

– Taikomas platus priemonių spektras: rengiami patikrinimai keliuose, automobilių turgavietėse, atliekama internetinių skelbimų analizė, vykdomi kontroliniai pirkimai, naudojami automatiniai skambučiai, primenantys apie prievolę SDK nurodyti skelbimuose. Taip pat buvo bendraujama su socialiniuose tinkluose esančių automobilių pardavimo grupių administratoriais ir didžiausių transporto priemonių pardavimo skelbimų portalų atstovais.

Transporto priemonių pardavimo aikštelėse buvo patikrinta per 6,5 tūkst. automobilių, keliuose – dar kiek daugiau nei 3,5 tūkst. Nuo gegužės mėn. iki metų pabaigos VMI specialistai išanalizavo ir įvertino per 31,7 tūkst. transporto priemonių pardavimo skelbimų.

SDK patikrinimus vykdome kartu su policijos, Muitinės departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais. Bendri veiksmai planuojami ir koordinuojami Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio regionuose veikiančiuose jungtiniuose operacijų centruose.

– Ar aptartos priemonės duoda teigiamų rezultatų?

– Įvedus naują transporto priemonių savininkų registravimo tvarką, pastebima teigiamų tendencijų – užsienietiškų pirkimo–pardavimo sutarčių naudojimas mažėja. Auga gyventojų ir įmonių, įregistravusių automobilių prekybos veiklą, skaičius. Palyginus 2020 m. sausio 1 d. duomenis su šių metų pradžios duomenimis, tokią veiklą pasirinkusių gyventojų skaičius padidėjo 21,17 proc., įmonių – 5,93 proc.

2019–2021 m. kontroliuojant automobilių prekybos ir remonto sektorių buvo atliktas 1 751 kontrolės veiksmas. Šių veiksmų metu nustatyta daugiau nei 8,1 mln. eurų mokesčių ir susijusių sumų. Vien automobilių prekeivių, į kuriuos buvo nukreipti VMI kontrolės veiksmai, per 2021 m. sumokėtų mokesčių suma, palyginti su 2020 m., išaugo 2,4 karto, arba 5,5 mln. eurų.

Padariniai: piliečiui, sutinkančiam pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti mažesnę automobilio kainą, vėliau gali tekti sumokėti kur kas didesnius mokesčius. E. Ovčarenko / BNS nuotr.

– Minėjote, kad dažnai nuo nesąžiningų automobilių pardavėjų nukenčia pirkėjai. Su kokiomis problemomis gali susidurti transporto priemonių pirkėjai, sutinkantys pasirašyti „kauferį“?

– Gyventojai, pasirašantys tokią sutartį, prisideda prie mokesčių slėpimo ir dokumentų klastojimo. Tokiame dokumente nurodoma, kad transporto priemonės pardavėjas yra užsienietis, nors realiai automobilis įsigyjamas iš Lietuvos piliečio. Tikrojo pardavėjo duomenys nėra užfiksuoti – jis tarsi pasislepia ir nedalyvauja transporto priemonės pardavimo sandoryje. Už automobilio pardavimą gautas pajamas nesąžiningas pardavėjas paprasčiausiai nuslepia, nesumoka priklausančių mokesčių.

Gyventojai turėtų žinoti, kad sutartys, kuriose nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės (netikri pardavėjo duomenys, sumažinta įsigijimo kaina ir pan.), yra vertintinos kaip suklastotos, o jų įforminimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Suklastotą sutartį pasirašantis pirkėjas taip pat netenka visų garantijų, nes neturi jokių įrodymų, kad automobilis pirktas iš Lietuvos piliečio.

Gyventojai, kurie transporto priemonę įsigijo pasirašydami „kauferį“, gali prisidėti suteikdami informacijos.

– Ką turi daryti gyventojai, kad nepakliūtų į tokias pinkles?

– Naudotų automobilių pirkėjai turėtų žinoti grėsmes, kylančias dėl to, kad sandoris baigiamas pasirašant suklastotą užsienietišką pirkimo–pardavimo sutartį. Perkant automobilį iš Lietuvos piliečio reikėtų patikrinti, ar transporto priemonė turi SDK ir ar jis teisingas, o ne pasirašinėti užsienietišką pirkimo–pardavimo sutartį, tarsi automobilį įsigijus tiesiogiai iš užsieniečio.

Labai svarbu ir pačių gyventojų įsitraukimas užkertant kelią neteisėtai veiklai. Gyventojai, kurie transporto priemonę įsigijo pasirašydami „kauferį“, gali prisidėti suteikdami informacijos. Tuo tikslu daugiau nei tūkstančiui asmenų, pasirašiusių užsienietišką pirkimo–pardavimo sutartį, VMI išsiuntė klausimynus. Dalį gyventojų pakviesime į pokalbį. Taip siekiame išsiaiškinti automobilio įsigijimo aplinkybes ir patikrinti, ar transporto priemonę iš tiesų tiesiogiai pardavė užsienio šalies pilietis. Į pateiktus klausimus jau atsakė per 400 asmenų. To dar nepadariusius gyventojus kviečiame atsakyti į šiuos klausimynus. Tikimės geranoriškos visų pagalbos nustatant nesąžiningus verslininkus.

– Parduodant automobilius pasitaiko atvejų, kai nurodoma ne reali, o gerokai sumažinta pardavimo kaina. Kokios galimos tokio elgesio pasekmės?

–  Pirkėjas, sudarantis sandorį su pardavėju ir sutinkantis pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti mažesnę automobilio kainą, nei yra sumokama realiai, vėliau gali nukentėti ir pats. Šiam pirkėjui parduodant tą patį automobilį už didesnę kainą, nei ji buvo įrašyta sutartyje įsigijimo metu, gali tekti sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo gauto pelno. Pavyzdžiui, jeigu pirkėjas, įsigyjantis automobilį, sutiko su pardavėju dokumente įrašyti 100 eurų automobilio kainą, o vėliau tas pats pirkėjas, parduodamas minėtą transporto priemonę kitam naudotojui, į sutartį įrašė 5 000 eurų sumą, jam teks sumokėti 735 eurus GPM. Dėl šios priežasties gyventojus raginame sąžiningai nurodyti automobilio įsigijimo kainą.

–  Kokių situacijų pasitaiko tikrinant automobilių prekeivius? Tikriausiai ne visi nusiteikę geranoriškai?

–  Pasitaiko įvairių atvejų. Pavyzdžiui, vienas nesąžiningas automobilio pardavėjas, supratęs, kad jį tikrina mokesčių administratorius ir policijos pareigūnai, bandė tiesiog pabėgti. Žinoma, jis buvo sulaikytas. Pasitaiko atvejų, kai į nelegalią veiklą yra įtraukiami ir pašaliniai asmenys. Pavyzdžiui, vienas patikrinimas pradėtas dėl interneto portale pateikto skelbimo su nurodytu melagingu SDK – skelbimo autoriaus sugalvotu 8 raidžių junginiu. Atliekant imitacinį pirkimą, automobilį aprodęs asmuo transporto priemonės pirkimą imitavusiems mokesčių inspekcijos specialistams ir policijos pareigūnams pasiūlė sandorį baigti pasirašant olandišką „kauferį“. Šį dokumentą jis paprašė užpildyti automobilių turgaus teritorijoje dirbančios moters, o pats pasirašė vietoj užsienio šalies piliečio.