Ne tik vežėjai, bet ir kai kurie politikai jau kalba apie tai, kad daugiau nei dešimtadalį Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) sukuriantis logistikos sektorius galėtų dar labiau prisidėti prie šalies ekonomikos, jei veikti netrukdytų itin konservatyvus požiūris į techninę apžiūrą (TA). Tačiau ar realu, kad monopolininkai techninės apžiūros centrai paleistų sultingą kąsnį?

Prastovos kainuoja

Anot vienos didžiausių logistikos bendrovių šalyje "Girteka Logistics" transporto veiklos direktoriaus Aido Nakčiūno, Lietuvoje veikiantys TA centrai nėra iki galo pritaikyti priimti didelį kiekį didžiųjų transporto priemonių, taip pat kyla problemų ne tik dėl nepakankamai plataus TA centrų tinklo, bet ir esamuose centruose dažnai susiduriama su stovėjimo vietų trūkumu. "Žvelgiant į situaciją globaliau, šiuo metu pats apžiūros procesas užtrunka tikrai labai ilgai, o prastovos virsta neuždirbtomis vežėjų pajamomis. Esame priversti stovėti, kai, turėdami techninei apžiūrai tinkamą įrangą, galėtume tai atlikti patys, greitai ir optimaliai paskirstydami srautus, ir toliau vežti krovinius, mokėti mokesčius, algas ir investuoti į verslą", – tikina A.Nakčiūnas.

Anot pašnekovo, vien dėl eilių techninės apžiūros centruose transporto kompanijos kasmet negauna šimtatūkstantinių pajamų. Pasitaiko, kai vienu metu reikia atlikti net 20–25 apžiūras per dieną, tokiu atveju techninės apžiūros laikotarpis išsiplečia net iki keturių dienų.

Europos transporto sektoriaus ekspertai tvirtina, kad vieno vilkiko su puspriekabe dienos prastova kainuoja bent 300 eurų. A.Nakčiūnas tvirtina, kad vienos transporto priemonės detaliai apžiūrai reikia iki penkių valandų, tačiau reikia pridėti dar ir laiką, reikalingą transporto priemonę pristatyti į apžiūros vietą, pavyzdžiui, iš Pietų Europos šalių.

ES praktika – neįdomi?

Vadovaujantis ES teisės aktais, kai kuriose šalyse jau kurį laiką TA atlieka ne tik specializuoti centrai, bet ir autorizuoti servisai ir pačios logistikos įmonės, turinčios reikiamus sertifikatus ir įrangą. "Toks modelis plačiai taikomas Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, net ir Lenkijoje. Lenkiją akcentuoju sąmoningai – tai viena pagrindinių Lietuvos konkurenčių europiniame transporto sektoriuje, o tai, kad nemažai reikalavimų vežėjams būtent šioje kaimyninėje šalyje yra daug lankstesni, yra užuomina apie tam tikras Lietuvos konkurencingumo problemas, kurias reikia spręsti jau dabar", – teigė "Girteka Logistics" transporto veiklos direktorius.

Lietuvoje atlikti TA iki šiol gali tik specializuoti centrai. Net Konkurencijos taryba vienoje iš savo išvadų pabrėžė, kad apžiūrų atlikimo veikla "nepasižymi tokia ypatinga specifika, kad joje negali veikti daugiau nei keletas ūkio subjektų". Tai  rekomendacija valstybinėms institucijoms pagaliau į šią rinką įpūsti naujų vėjų.

Svetur paprasčiau

"Girteka Logistics" atstovas sako, kad, neoptimizuojant dabar Lietuvoje galiojančios TA sistemos, galima tikėtis, kad kai kurie šalies logistikos verslai tiesiog persikels į kitas valstybes, kur minėti procesai vyksta greičiau.

"Tokie atvejai, kai verslas perkelia savo veiklą į kitas valstybes dėl Lietuvoje galiojančių perteklinių ribojimų, yra tikrai realūs. Galbūt tai ir nevyks artimiausiu metu, bet jei kitose valstybėse sąlygos liberalės, o Lietuvoje apie tai vis dar niekas net nenorės kalbėtis, gali būti visko. Verslas visada skaičiuoja ir lygina galimybes, kur veiklą galima vykdyti patiriant mažiau išlaidų", – situaciją komentavo A.Nakčiūnas.

Anot pašnekovo, keistai atrodo tai, kad Lietuva, nors ir stengiasi geriau atrodyti tarptautiniuose reitinguose, kuriuose vertinama verslo laisvė ir verslo vystymo paprastumas, tačiau nesinaudojama net galimybėmis, kurias seniai įgyvendino kaimyninės valstybės.

Erlandas Mikėnas

Vežėjų asociacijos "Linava" prezidentas

Dabar apžiūros centrai yra perpildyti ir tai, žinoma, ypač aktualu didesniems vežėjams, turintiems po kelis šimtus transporto priemonių.

Turime skaičius, kurie įrodo, kiek vežėjai galėtų sutaupyti nereikalingų sąnaudų ir negaišti prastovose prie TA centrų. Tai ypač aktualu šiuo metu, kai tęsiasi Rusijos maisto produktų embargas, dėl to krito ir kitų krovinių pervežimų kainos, konkurencija krovinių pervežimų sektoriuje paaštrėjusi.

Lenkijoje ir Vokietijoje jau senokai leidžiama transporto priemonių apžiūrą atlikti ne tik visiems įprastuose TA centruose, bet ir įmonės patalpose ar servisuose, jei šie apsirūpinę visa reikiama įranga ir atlieka transporto priemonių remontą. Manau, kad tai yra Lenkijos ir kitų valstybių vežėjų konkurencinis pranašumas prieš mūsų sistemą. Jei tai veikia kitose šalyse, kodėl negali veikti pas mus? Kol kas priešingų argumentų  negirdžiu.

Dėl nepalankių vienokių ir kitokių verslo sąlygų Lietuvoje transporto įmonės registruojamos Estijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Rusijoje. Tikėkimės, kad Lietuvos politikai pagaliau mus išgirs ir supras, kad tai yra verslo sąlygų gerinimas.