57 proc. rinkos – dviem

Valstybės kompensacijos vežėjams už lengvatas siekia 9,8 mln. eurų, bet trūksta objektyvių priemonių, leidžiančių patikrinti vežėjų pateikiamus duomenis, kurių pagrindu išmokamos kompensacijos.

„Rengiant Kelių transporto kodekso pakeitimus, nebuvo atlikta analizė, kokie tinkamiausi ir ekonomiškai naudingiausi sprendimai galėtų būti pritaikyti šalyje“, – teigė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas, pristatydamas Valstybės kontrolės atlikto vertinimo „Viešojo tolimojo susisiekimo paslaugų kokybė“ rezultatus.

Nepaisant valstybės pastangų teisinio reguliavimo priemonėmis gerinti viešojo tolimojo susisiekimo paslaugų kokybę, stinga vežėjų konkurencijos, kuri galėtų paskatinti aukštesnę paslaugų kokybę ar mažesnes kainas. Gyventojų, besinaudojančių šiomis paslaugomis, skaičius neauga, o kokybės standartas, apibrėžiantis, kokios paslaugų kokybės siekiama, nenustatytas.

Vertinimas atskleidė, kad tolimojo susisiekimo rinkoje vyrauja du stambūs vežėjai, jiems tenkanti rinkos dalis išaugo nuo 43 proc. (2019 m.) iki 57 proc. (2023 m.).

Kelių transporto kodekso pakeitimais siekta padidinti viešojo transporto keleivių skaičių iki 6 mln. per metus, tačiau 2023 m. keleivių srautas tesiekė 4,8 mln. – kaip ir metais anksčiau.

Lietuvoje tik 5,7 proc. gyventojų kelionėms po šalį renkasi viešąjį transportą, tai vienas žemiausių rodiklių ES (ES vidurkis – 7,4 proc.), tačiau pirmauja pagal keliaujančių automobiliais dalį (88 proc., ES vidurkis – 72 proc.).

Lietuvoje tik 5,7 proc. gyventojų kelionėms po šalį renkasi viešąjį transportą.

Iš regionų – pretenzijos

Valstybė kompensuoja vežėjams negautas pajamas dėl įvairioms socialinėms grupėms taikomų tolimojo reguliaraus susisiekimo lengvatų. Tai atliekama neįsitikinus duomenų tikslumu.

Dėl šių lengvatų vežėjams iš valstybės biudžeto buvo kompensuojama nuo 4,6 mln. (2021 m.) iki 9,8 mln. eurų (2023 m.). 2023 m. kompensacijų suma viršijo priešpandeminį lygį, nors lengvatinių bilietų buvo parduota 1 mln. mažiau (2023 m. – 2,1 mln., 2019 m. – 3,1 mln., o kompensacijoms skirta 9,5 mln. eurų).

Per šį laikotarpį vidutinė vieno keleivio pervežimo kaina išaugo daugiau nei 50 proc. Išlaidų priežastimi laikomos didėjančios bilietų kainos, tačiau nuo 2009 m. nė viena valstybės institucija nedalyvauja nustatant ar keičiant maksimalius vežimo paslaugų tarifus, nors nuo jų priklauso iš valstybės biudžeto kompensuojama važiavimo bilieto kaina.

Viešosios keleivių vežimo paslaugos svarbios regionų plėtrai – jos užtikrina gyventojams prieigą prie kitų svarbių paslaugų, tokių kaip švietimas ar sveikatos apsauga, ir suteikia galimybę pasiekti miestuose sutelktas darbo vietas.

Trečdalis apklaustų savivaldybių atstovų teigia, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. jų gyventojams viešojo tolimojo susisiekimo paslaugų prieinamumas pablogėjo, dalis šio susisiekimo maršrutų neaptarnaujami. Taip pat nepasiruošta teikti viešąsias tolimojo susisiekimo paslaugas, kurios galėtų būti teikiamos ten, kur neteikiamos paslaugos komerciniais pagrindais.

Iššūkiai ir laiko stoka

Susisiekimo ministerija sutinka, kad reformos įgyvendinimas susidūrė su tam tikrais iššūkiais, kuriuos lėmė Konkurencijos tarybos ir teismų nustatyti trumpi terminai, nesuteikę pakankamai laiko kruopščiai parengti reikalingus pokyčius.

Be to, viešojoje erdvėje nuolat buvo manipuliuojama priešingais teiginiais, siekiant sumažinti pokyčių reikšmingumą, kvestionuoti susisiekimo sektorių ir priimamus sprendimus iš esmės.

„Bendradarbiaudami su kitomis institucijomis parengėme pakeitimus, kurie buvo skirti situacijai gerinti, konkurencijai ir keleivių kelionių patogumui didinti. Deja, Kelių transporto kodekso projektui pasiekus Seimą, jis dėl stambių vežėjų interesams atstovaujančios asociacijos aktyvios lobistinės veiklos buvo koreguojamas, atmetant dalį siūlomų reikalingų transporto sektoriaus pokyčių. Dėl to stambių vežėjų rinkos dalis nuo 2019 m. iki 2023 m. išaugo 14 proc.“, – teigė susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas.