Technologijų škvalas

Kol intensyviai ieškoma atsakymų, autonominės technologijos sparčiai plinta.

Automobiliai geba savarankiškai pajudėti ir sustoti spūstyje, išlaikyti vienodą greitį ir savarankiškai sulėtėti, jei priekyje atsiranda kliūtis, išsilaikyti eismo juostoje, o kilus avarinei situacijai – savarankiškai stabdo, jei vairuotojas nereaguoja.

Transporto priemonės taip neakina važiuojančiųjų priešais ir keičia žibintų šviesos spindulio kryptį ir plotį, o stovėjimo aikštelėse patys įsispraudžia taip, kaip nori vairuotojas, – ir statmenai, ir lygiagrečiai.

Šios technologijos kadaise buvo tarsi savaime suprantama prabangių automobilių segmento dalis, o dabar jomis aprūpinti ir populiarūs serijiniai modeliai.

Pietų Korėjos „Hyundai Tucson“ modelyje galima aptikti visus išvardytus vairavimo asistentus, be to, neseniai pirkėjams pristatytas dar vienas pranašumas: automobilį galima parkuoti stovėjimo vietoje nė nesėdint prie vairo.

Ne vien „Hyundai“, bet ir kiti gamintojai („Tesla“, „Audi“ ar BMW) turi ir plėtoja ištisus padalinius, plušančius, kad vairuotojai, viena vertus, atsipalaiduotų ir leistų darbą už juos atlikti automobilio sistemoms, kita vertus – jaustųsi saugiai, kai aplinką neįtikėtinu greičiu tikrina ir stebi išmaniosios technologijos.

Teisinio reglamentavimo, kas būtų kaltas, jei autonominės sistemos padarytų klaidą, vis dar nėra.

Kol kas – diskusijos

Teisinio reglamentavimo, apibrėžiančio, kas būtų kaltas, jei autonominės sistemos padarytų klaidą, vis dar nėra, aiškių taisyklių neturi nė viena pasaulio šalis.

„Kol kas iš dalies autonominės sistemos, jau esančios automobiliuose, revoliucijos civilinės atsakomybės draudimo srityje nepadarė. Yra transporto priemonės savininkas, jis apsidraudęs, tad jei padaroma žala – ji atlyginama. Tačiau mąstoma, kas bus atsakingas tada, kai važinės visiškai savivaldės transporto priemonės, kuriose vairuotojų nėra“, – sakė Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas.

Pasak jo, šį klausimą spręsti ir apibrėžti atsakomybę turi ir Europos Komisija (EK), nes kol kas ES galiojančios direktyvos šito neapibrėžia ir atsakymų nepateikia.

Sprendžiant atsakomybės klausimus nagrinėjami įvairūs keliai.

„Pavyzdžiui, buvo svarstoma, kad galbūt gamintojas bus apsidraudęs savo civilinę atsakomybę ir taip bus atlyginama žala, bet niekas negali pasakyti, ar tai įmanoma, ar ne, nes tai būtų kardinalus posūkis draudimo sistemoje. Kol kas visos kalbos – tik svarstymai“, – teigė A.Križinauskas.

Pirmoji bus JAV?

Advokatų profesinės bendrijos „Paliukėnas ir partneriai“ narys Arnas Paliukėnas pabrėžė, kad kol kas griežto teisinio atsakomybių ribų išskirstymo nėra.

„Automobilis – didesnio pavojaus šaltinis, tad tikrai niekuomet nebus taip, kad kažkam nutikus nebus atsakingų“, – tvirtino advokatas. Jis įsitikinęs, kad detalesnis išaiškinimas bus tuomet, kai tik rinkoje atsiras kritinė autonominių automobilių masė.

Išaugus savivaldžių automobilių skaičiui, spėja ekspertas, pirkėjų pasirašomose sutartyse bus apibrėžta, kas bus atsakingas, jei automobilio sistemos suklys.

„Jeigu automobilis veiks ne taip, kaip nurodyta sutartyje, greičiausiai pirkėjas pareikš pretenzijas prekės ženklo atstovybei, o ši – gamintojui. Jei vairuotojas darys kažką kitaip, nei nurodyta instrukcijoje, kurią jis pasirašė, tuomet tikriausiai atsakomybė teks jam pačiam“, – spėjo A.Paliukėnas.

Sutartys su automobilių pirkėjais taps gerokai detalesnės, nes jose reikės apibrėžti daugybę situacijų. Vis dėlto kol kas apie atvejus, kai prireikė spręsti atsakomybės klausimus arba kuriamus įstatymus, A.Paliukėnas sako negirdėjęs. Ekspertas neabejoja, kad pirmiausia tai narplioti pradės JAV, nes Kalifornijos valstijoje savivaldžius automobilius bando kone visos pasaulio įmonės.

Telefonas – tabu

Gausybę autonominių sistemų turinčių automobilių vairuotojai jau sulaukė naujų taisyklių Jungtinėje Karalystėje.

Čia eismui skirtas kodeksas buvo papildytas. Nurodoma, kad asmenys prie vairo galės žiūrėti filmą per informacijos ir pramogų sistemos ekraną, galės skaityti elektroninius laiškus ir likti už tai nenubausti. Vis dėlto naudotis prietaisais, tokiais kaip kompiuteris ar telefonas, vis dar draudžiama.

Automobilių gamintojai bandymais demonstruoja, kad sistemos, per sekundę apdorojančios tūkstančius įvairių duomenų vienetų ir parenkančios sprendimą, kaip pasielgti, į besikeičiančias aplinkybes gali reaguoti kur kas greičiau nei žmogus.

Antai „Hyundai“ diegiamos sistemos jau siekia trečią autonomijos lygmenį iš penkių galimų. Šis lygmuo reiškia, kad esant tinkamoms sąlygoms automobilis gali veikti autonomiškai, o vos vairuotojas imasi iniciatyvos, visos transporto priemonės valdymo galimybės perleidžiamos jam.