Plačiau apie tai papasakojo sinoptikė Elena Klyukina.

– Kokie orai mūsų laukia?

– Artimiausios dienos bus pakankamai sausos. Antradienis, trečiadienis bus labai panašūs. Trečiadienį vietomis galbūt iškris viena kita snaigė. Nuo ketvirtadienio iš Vakarų į Lietuvą slinks toks pakankamai gilus, brandus ciklonas, kuris su savimi atneš smarkesnių kritulių. Krituliai daugiausiai bus sniego pavidalo. Pajūryje, kur temperatūra svyruos arti nulio laipsnių, sniegas maišysis su šlapdriba ir lietumi.

– Ar keliai pasidengs ledu?

– Labai tikėtina, tačiau ledas, ko gero, nebus pagrindinė problema. Pagal naujausius duomenis, bus iškritę pakankamai daug sniego, todėl reikės valyti kelius. Slydimas gali būti ten, kur suvažinėtas tas sniegas.

Sinoptikai artimiausiu metu mums jau žada sniegą, šlapdribą ir minusinę temperatūrą. Vadinasi, eismo sąlygos labai greitai pasikeis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Plačiau apie saugų vairavimą nepalankiomis sąlygomis papasakojo saugaus eismo mokytojas Darius Kanapinskas.

– Ką vairuotojui pirmiausiai reikia daryti, jei staiga pakliūva į labai nepalankias eismo sąlygas?

– Pirmiausiai, reikia nepasimesti. Tai pirmas dalykas. Labai priklauso nuo greičio, kokiu įvažiavote. Jei važiavote maksimaliai leistinu greičiu ir patekote į slidų kelio ruožą, tai svarbiausia nedaryti jokių staigių judesių. Negalima nei staigiai pasukti vairo, nei staigiai stabdyti. Aišku, šiuolaikiniai automobiliai turi daug pagalbos iš dirbtinio intelekto. Labai daug priklauso nuo paties vairuotojo, kaip jis sureaguos į tą dalyką. Tačiau du esminiai aspektai yra nepasimesti ir nedaryti staigių judesių.

Jei laiku nesureagavote, tai griovys garantuotas.

– Yra toks reiškinys – juodasis ledas. Jį labai sunku pastebėti kelyje. Kaip vairuotojui reikėtų žinoti, jei ant tokio užvažiavo?

– Tai pats pavojingiausias dalykas. Kai būna minusinis nulis, asfalto danga atrodo šlapia, tokia sodriai tamsi. Pirmas požymis – automobilis ir vairas pasidaro lengvi. Taip pat iš po ratų netykšta vanduo. Jei asfaltas šlapias, tai iš priekio atvažiuojantis automobilis turėtų jus aptaškyti. Jei to nėra, tai jau ženklas, kad važiuojate ledu. Taisyklė ta pati – vengti staigių judesių. Jei kyla įtarimas, kad yra tokia problema, reikia laikytis atstumo. Kuo didesnė distancija, tuo didesnis saugumo garantas.

– Ar galima šiek tiek pristabdyti automobilį?

– Priklauso nuo greičio. Jei automobilis turi šoninio slydimo korekcijas, tai būtų galima pabandyti. Tačiau rekomenduojama tą daryti, kai greitis mažesnis. Saugus greitis yra iki 30 km/val.

– Ką daryti, jei automobilis tampa nevaldomas? Ar yra skirtumas, kuri varomoji ašis automobilyje?

– Daug patirties turinčiam vairuotojui turbūt nebus didelio skirtumo. Tačiau mažiau patirties turinčiam skirtumas tikrai bus. Jei užmeta galą, tai reikia sukti vairą į užmetimo pusę ir greitėti su priekiniais ratais. Bet akceleracija jokiu būdu neturėtų būti didelė, kad ratai pradėtų buksuoti ir slysti vietoje. Pats geriausias dalykas yra būti ant prabuksavimo ribos. Jei jau ratai praslys, tai inercijos jėga žino tik vieną kryptį – tiesiai. Automobilis taps nevaldomas. Jei suksime vairą iki pat galo, tai inercija veiks tiesiai. Jei tik vairą šiek tiek atsuksime, tai automatiškai kontrolę vėl atgausime. Jei automobilis varomas galu, tai čia jau sudėtingiau. Šiuo atveju lygiai taip pat turime sukti vairą į tą pusę, į kurią užmetė. Jei prabuksuos ratai, tai, liaudiškai tariant, išpiešime saulę į priešingą pusę.

– O jei automobilis varomas keturiais ratais?

– Tai dar sunkiau. Toks automobilis vienais atvejais elgiasi, lyg būtų varomas priekiu, kitais atvejais – lyg galu, o trečiu atveju gaunasi toks viduriukas. Kartais žiniasklaidoje pamatome, kaip automobilis varomas keturiais ratais posūkyje išlysta į priešingą pusę. Taip atsitinka todėl, kad ne tinkamu momentu buvo paspaustas greičio pedalas. Abi ašys pradeda sukibti ir automobilis ima slysti į šoną. Jei laiku nesureagavote, tai griovys garantuotas.