Skirtingi prioritetai

Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ iniciatyva 2023 m. atliktos gyventojų apklausos duomenimis, įprastai po šalį elektromobiliu keliauja 6 proc. lietuvių.

Agentūros „Keliauk Lietuvoje“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Dovilė Seliukė pastebėjo, kad gyventojai dar tik pradeda domėtis lankytinų vietų tvarumo rodikliais. Neprioritetinės gyventojams kol kas yra ir naujos tvaraus turizmo skatinimo priemonės.

„Lietuviams aktualesni rodikliai – apgyvendinimo paslaugų kainos ir kokybės santykis, lankytinos vietos infrastruktūra, gamtos objektų pasiūla, galimybė netrukdomiems saugiai pailsėti ir informacijos kiekis internete“, – komentavo turizmo skatinimo agentūros atstovė.

Elektromobilių įkrovimo stotelės greta šalies turistinių objektų, anot D. Seliukės, vis dar retenybė.

2023 m. agentūros „Keliauk Lietuvoje“ atliktas šalies turistinių objektų infrastruktūros vertinimo tyrimas parodė, kad atsiliepimuose blogiausiai vertinamas būtent šių vietų pritaikymas elektromobiliams. Prastas rezultatas fiksuojamas antrus metus iš eilės.

„Įvertinus 2 tūkst. turistinių objektų, sudėtinga būtų išskirti miestą ar rajoną, kuriame situacija būtų žymiai geresnė. Ši problema pastebima daugelyje savivaldybių“, – sakė D. Seliukė.

Tvarių kelionių paklausa

Už Lietuvos ribų susidomėjimas tvariu turizmu pamažu auga. D. Seliukės teigimu, tyrimai Europoje rodo, kad keliautojai atkreipia vis daugiau dėmesio į savo taršos pėdsaką.

2021 m. Europos kelionių komisijos apklausoje dalyvavusiems turistams kelionių tvarumas buvo svarbesnis už naujus potyrius, lankomų objektų autentiškumą ir atstumą nuo namų.

Nakvynės užsakymo platformos „Booking.com“ prieš dvejus metus atlikta apklausa parodė, kad didžioji dauguma keliautojų (84 proc.) nori sumažinti taršą ateities kelionių metu.

„Tokių žmonių galbūt būtų ir dar daugiau, bet tvaraus turizmo paklausa kol kas nevisiškai patenkinama. 49 proc. apklausoje dalyvavusių turistų manė, kad tvarių kelionių galimybių vis dar trūksta. Daugiau nei 72 proc. apklaustųjų norėtų iš agentūrų ir organizatorių gauti daugiau tvarių kelionių pasiūlymų“, – vardijo D. Seliukė.

Nauda ne vien svečiams

„Eleport“ vadovas Lietuvoje ir Baltijos šalyse Kazys Pupinis pažymėjo, kad įkrovimo infrastruktūros plėtra yra naudinga ne tik užsienio turistams, bet ir vietos keliautojams.

Didžiausias iššūkis pastariesiems – dėl didelių srautų savaitgaliais įkrovimo vietose susidarančios elektromobilių eilės. Nepatogu ir tai, kad keliaujant tarp lankytinų objektų itin trūksta įkrovimo stotelių.

„Elektromobiliais keliaujantiems europiečiams aktualu, kad įkrovimo infrastruktūra greta magistralinių kelių plėstųsi sparčiau. Būtų idealu, jei stotelių atsirastų ir prie svarbiausių lankytinų objektų. Tvariai keliaujančių turistų srautai Lietuvoje išaugs tuomet, kai jie matys, kad bet kurioje vietoje yra galimybė per 30 minučių įkrauti bateriją nuvažiuoti bent 200 km atstumą ir važiuoti toliau“, – konstatavo įmonės atstovas.

Pagrindinis orientyras plėtojant elektromobilių infrastuktūrą, anot K. Pupinio, – įkrovimo paslaugų pasiūla turi nors minimaliai viršyti paklausą. Tai leistų išvengti atvejų, kai elektromobilių vairuotojai savaitgalį ar piko metu neranda laisvų stotelių.

„Naujas įkrovimo vietas planuojame vertindami esamus transporto srautus ir galimą stotelių užimtumą. Prognozuojame, kiek elektromobilių vairuotojų čia užsuktų. Numatant įkrovimo stoteles turistams patraukliose vietose, papildomai reikia atsižvelgti į sezoniškumą – vienur turistai važiuoja ištisus metus, o kitos vietos yra sezoniniai kurortai“, – kalbėjo pašnekovas.

Įvertins poreikius

Neringa – daugiausia vasarą lankomas Lietuvos kurortas, todėl, prieš imantis infrastruktūros plėtros, anot K. Pupinio, čia iš pradžių bus tiriama rinka – įrengiamos dvi ar trys 150 kW galios įkrovimo stotelės.

Įvertinus vartotojų srautus sezono metu ir jam pasibaigus, bus svarstomas stotelių skaičiaus ir galios didinimas.

„Eleport“ atstovas pažymėjo, kad elektromobilių stoteles planuojama statyti ir atokesnėse, tačiau turistų pamėgtose Lietuvos vietose. Didžiausias dėmesys bus skiriamas mažesniems šalies kurortiniams miesteliams, o pirmąjį etapą planuojama pradėti jau artimiausiais metais.

„Racionaliausia būtų pradėti nuo vienos stotelės ir stebėti, kaip ji eksploatuojama, kokie yra vartotojų atsiliepimai ir lūkesčiai, – sakė K. Pupinis. – Atokiose vietose galima ir spartesnė plėtra, tačiau tam reikalingi partneriai – ten veikiančios įmonės, savivalda ar fiziniai asmenys. Jų suinteresuotumą gali padidinti tai, kad vieša įkrovimo stotelė pritrauks daugiau klientų.“

Koks paslaugų meniu?

Elektromobilių vairuotojams neužtenka vien tik įkrovimo stotelių – itin aktuali yra ir juos supanti infrastruktūra.

K. Pupinio teigimu, keliautojai elektromobiliui įkrauti visuomet rinksis vietą, kurioje galima ne tik papildyti baterijos atsargas, bet ir pailsėti išlipus iš automobilio, atsigerti, pavalgyti, apsipirkti ar pamatyti kažką naujo.

Keliautojams itin svarbus yra patogus įkrovimo stotelių naudojimas. „Eleport“ atstovo teigimu, prie vieno įkrovimo būdo savo šalyje pripratę vartotojai tokios pat galimybės tikėsis ir išvykę svetur. Be to, elektromobilių vairuotojai tikisi, kad prisijungimas prie stotelės ir atsiskaitymas už paslaugas vyks be jokių nesklandumų.

„Mes stotelių naudojimo patogumą užtikriname diegdami savo pačių kurtą programinę įrangą. Tai leidžia itin greitai prisitaikyti prie technologinių ir programinių sprendimų, vartotojų lūkesčių. Be to, lengviau pavyksta integruoti stoteles į bendrą infrastruktūrą. Šiandien įkrovimą „Eleport“ tinkle galima pradėti trimis paspaudimais programėlėje. Ateityje nereikės ir tiek“, – tikino K. Pupinis.