Užgriuvo patikrinimai
Gegužės pradžioje visoje Lietuvoje aplinkosaugininkai surengė keturiolika reidų. Jų tikslas – pažaboti keturračių ir kitų motorinių priemonių važinėjimą draudžiamose vietose gamtoje.
Patikrinimai buvo atlikti ne tik miškuose ar regioniniuose parkuose, bet ir draustiniuose, poilsio zonose ir net keturračių nuomos punktuose.
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai ne pirmi metai pastebi tendenciją, kad pavasarį smarkiai daugėja pranešimų apie važinėjimąsi keturračiais ir krosiniais motociklais draudžiamose vietose.
Analizuojant gaunamus pranešimus, išskiriamos teritorijos, kuriose tokie pažeidimai fiksuojami dažniau. Tokiose probleminėse vietose organizuojami tiksliniai reidai.
Šį kartą patikrinimai buvo vykdomi visose apskrityse – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių regionuose.
Žala gamtai
Reidų rezultatai parodė, jog toli gražu ne visi keturračių ar krosinių motociklų vairuotojai suvokia, kad ne pagal taisykles važinėjant bekele trikdoma laukinė gyvūnija.
Ypač tai aktualu pavasarį ir vasaros pradžioje, kai gyvūnai veda jauniklius. Išsigandę triukšmo, jie apleidžia buveines, o palikti jaunikliai dažnai žūva.
Mokslininkai perspėja, kad skrajojant bekele sunaikinami augalai ir buveinės: žolinė danga, uogienojai, reti ir saugomi augalai tiesiog sutrypiami ar išraunami. Keturračių provėžos ardo dirvožemio paviršių, sudaro erozijos židinius, nyksta biologinė įvairovė.
Kyla ir stichinės nelaimės pavojus. Įkaitę varikliai gali uždegti sausą žolę ar paklotę, o tai kelia rimtą gaisrų pavojų miškuose ir atvirose teritorijose. Taip pat gali būti teršiama aplinka – iš netvarkingų variklių ar nesandarių bakų į dirvožemį ar vandens telkinius patenka degalų, alyvos ir plastiko atliekų.
Ypač tai aktualu pavasarį ir vasaros pradžioje, kai gyvūnai veda jauniklius.
Kur važiuoti draudžiama
Aplinkosaugininkai primena, kad važinėjimas bekele – net jei nėra ženklo „Draudžiama“ – yra pažeidimas.
Įžūlūs vairuotojai ignoruoja pagrindinius apribojimus važinėti miško paklote, pievomis, pelkėmis, raistais, upeliais, upių ar ežerų pakrantėmis ir bet kuria kita natūralia gamtine teritorija. Reikėtų nepamiršti, kad taip pat draudžiama lekioti kvartalinėmis linijomis, elektros linijų trasomis, priešgaisrinėmis juostomis, proskynomis, pažintiniais takais, piliakalniais ir kitomis vietomis, jeigu tai nėra kelias ar specialiai įrengta oficiali trasa.
Naudojimosi keturračiais ir krosiniais motociklais taisykles reglamentuoja Kelių eismo taisyklės. Miškuose tai daryti galima tik keliais, o transporto priemones reikia statyti tik tam skirtose aikštelėse arba kelio pakraštyje. Svarbu užtikrinti, kad būtų galima netrukdomai pravažiuoti kitoms transporto priemonėms.
Be to, svarbu žinoti, kad draudžiama statyti transporto priemones ar važinėti arčiau kaip 25 m prie vandens telkinio kranto. Važinėjant privačioje teritorijoje, būtinas žemės savininko sutikimas, o nuomojant keturračius ar kitas transporto priemones – ir raštiškas miško valdytojo leidimas.
Norint organizuoti varžybas, renginius, būtina gauti teritorijų, per kurias numatytas maršrutas, valdytojų sutikimus. Jeigu renginys vyksta saugomų teritorijų direkcijų administruojamose ar joms priskirtose teritorijose ir tinklo „Natura 2000“ teritorijose, leidimas turi būti suderintas su atitinkama direkcija.
Atpažinti nesunku
Miško kelias, kuriuo galima keliauti motorinėmis transporto priemonėmis, nesunkiai atpažįstamas.
Aplinkosaugininkų teigimu, svarbu vizualiai įvertinti, kad tai tikrai yra kelias (pvz., žvyrkelis), o ne išvažinėta miško paklotė.
Dėl konkrečios informacijos apie teritorijoje esančius miško kelius galima kreiptis į Valstybinių miškų urėdijos padalinius ar girininkijas, taip pat galima pasitikrinti viešai prieinamuose portaluose: kadastras.amvmt.lt/map/ ir www.geoportal.lt/map/.
560 – tiek eurų gali kainuoti neteisėtas važiavimas motorinėmis transporto priemonėmis paviršiniais vandens telkiniais.
Kirs per kišenę
Aplinkosaugininkai perspėja, kad lankymąsi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą privatiems asmenims nuo 20 iki 50 eurų. Juridinių asmenų vadovai baudžiami nuo 50 iki 110 eurų.
Statydami transporto priemonę miške arba važiuodami miškais ten, kur tai daryti draudžiama, sumokėsite baudą nuo 20 iki 50 eurų.
Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę ar vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų.
Laukia pranešimų
Pareigūnams nustačius, kad buvo neteisėtai važiuojama žoline danga arba miško paklote motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo pažeista ar sunaikinta, turi būti skaičiuojama aplinkai padaryta žala ir skiriama bauda nuo 140 iki 300 eurų.
Neteisėtas važiavimas motorinėmis transporto priemonėmis paviršiniais vandens telkiniais užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 560 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1 450 eurų.
Aplinkosaugininkai ragina: jei pastebėjote ne keliais (bekele) važiuojančius keturračius, krosinius motociklus ar kitas motorines transporto priemones, praneškite apie ta skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.
Galima pažeidėjus nufotografuoti ar nufilmuoti, svarbu užfiksuoti transporto priemonės numerius, spalvą ar kitas atpažinimo detales. Vaizdo įrašus ar nuotraukas galima siųsti e. p. [email protected].
Jei kyla klausimų apie aplinkos apsaugos reikalavimus, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos tel. +370 700 02 022 arba e. p. [email protected].
Galioja ir vandens motociklams
Asmeniniais, pramoginiais ir sportiniais laivais, varomais vidaus degimo varikliais, turinčiais vandens srauto pompą, ir kitomis savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių bendras variklių galingumas yra nuo 301 AG (221 kW) iki 680 AG (500 kW), plaukioti draudžiama visuose vandens telkiniuose, išskyrus šių Aplinkosaugos sąlygų priede nurodytuose pagal šiame priede nustatytas sąlygas.
Vietų, kuriose leidžiama plaukti vandens motociklais, sąrašas:
Visi vandens keliai nurodomi svetainėje vvkd.lt.
Kauno marios (nuo birželio 21 d.) – leidžiama plaukioti Kauno HE tvenkinio dalyje nuo Kauno marių vidaus vandenų prieplaukos iki linijos, jungiančios Grabučiškių plaukiojimo priemonių nuleidimo vietą (slipą) dešiniajame marių krante ir sausumos iškyšulį, esantį kairiajame marių krante. Šioje tvenkinio dalyje, ne arčiau kaip 200 m nuo kranto, nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos leidžiama plaukioti asmeniniais, pramoginiais ir sportiniais laivais, varomais vidaus degimo varikliais, turinčiais vandens srauto pompą. Draudžiamą 200 m pločio priekrantės zoną leidžiama perplaukti mažiausiu savaeigės plaukiojimo priemonės greičiu, pasirenkant trumpiausią kelią.
Baltijos jūra ir Kuršių marios – leidžiama plaukioti nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d. Baltijos jūros pakrantės vandenyse, Baltijos jūros valstybiniame talasologiniame draustinyje Palangos miesto savivaldybės ribose 1 tūkst. m atstumu nuo pakrantės, išskyrus Kuršių nerijos nacionaliniame parke, Pajūrio regioniniame parke, Baltijos jūros biosferos poligone.
Elektrėnų tvenkinys – nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos.
Drukšių ežeras – nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos, ne arčiau kaip 200 m atstumu nuo kranto šiaurinėje ežero dalyje nuo Mištautų miško rytinio pakraščio iki Padrūkšės kaimo, vakarinėje ežero dalyje – nuo Ignalinos atominės elektrinės išleidimo kanalo iki Mačionių kaimo. Įplaukti į akvatoriją ir išplaukti iš jos galima tik mažiausiu savaeigės priemonės greičiu.
Galuonų ežeras (Molėtų r.) – nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos, išskyrus Galuonų ežero įlanką ties Maciūniškių kaimu.
Grės net konfiskavimas
Šią savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pritarė Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisoms, siūlančioms griežtinti atsakomybę važinėjantiems transporto priemonėmis saugomose teritorijose.
Už tai grėstų ne tik baudos, bet pakartotinai nusižengus – ir transporto priemonės konfiskavimas.
Trečiadienį tokius Seimo Aplinkos komiteto pirmininko socialdemokrato Lino Jonausko pasiūlymus komiteto nariai palaikė bendru sutarimu. Pasak L. Jonausko, dabartinis teisinis reguliavimas nepakankamas, todėl baudos neatgraso nuo pakartotinių pažeidimų.
„Matome problemą, kai keturračiais, motociklais ar kitomis transporto priemonėmis važinėjama po saugomas teritorijas, niokojama miško paklotė, žolinė danga, jautrios buveinės. Ta situacija nesikeičia daugybę metų. Dabartinės baudos dažnai yra neproporcingos padaromai žalai, todėl būtina griežtinti atsakomybę“, – agentūrai ELTA sakė L. Jonauskas.
Jis siūlo numatyti atsakomybę už važiavimą saugomose teritorijose ne tik motorinėmis, bet ir nemotorinėmis transporto priemonėmis.
Naujausi komentarai