Užvedei variklį – 5 litai, paspaudei greičio pedalą – 10 litų. Taip juokauja verslininko Vytauto Vaikšnoros draugai. Tačiau dideles kuro sąnaudas 1976 m. "Cadillac Eldorado" atperka savo išskirtiniu dizainu, kartais sukeliančiu ir šypsenas.

Kas geriausiai joje skamba? Žinoma, AC/DC!

Brangūs blizgučiai

Didelio, erdvaus, žaismingo kabrioleto – tokio vasaros pramogoms ieškojo V.Vaikšnora. Ir kartą, kai jam paskambino draugas iš Vokietijos, V.Vaikšnora ilgai negalvojo.

"Stoviu prieš keistą, įdomų "Cadillac", – per telefono pokalbį juokėsi draugas.

"Pirk!" – net neprašydamas atsiųsti nuotraukos keturiasdešimtmetis vyras spontaniškai nusprendė įsigyti 3 tūkst. dolerių kainuojantį automobilį.

Amerikietiška iš Vokietijos atgabenta mašina buvo surūdijusi, apleista, užvesti pavykdavo tik iš antro karto. Ji buvo "išrengta" iki paskutinio varžto, o jos remontas truko trejus metus.

"Teko daug vargti, – prisiminė Vytautas. – Detales chromavo Lenkijoje, ilgai ieškojau ir kitų originalių aksesuarų. Brangiausi dalykai – ne techniniai, ne važiuoklė, ne stabdžių kaladėlės, kurių Kaune net nereikėjo užsakyti! Kažkokiems modeliams jas vis dar gamina!"

Originalūs blizgučiai, liūdnokai šyptelėja verslininkas, kainavo nepigiai: "Užrašas "Cadillac" ant antvožo – 200, ženkliukas – 70, užrašai ant sparnų "Eldorado" – 135, rato gaubtas – 180 eurų."

Konkuravo su "Lincoln Mark III"

Variklis 8,2 l darbinio tūrio! 100 km daugiau nei tris tonas sveriantis 1976 m. "Cadillac Eldorado" sunaudoja apie 30 l benzino.

"Užkūrei variklį – penki, paspaudei greičio pedalą – 10 litų, – liūdnokai juokauja Vytauto draugai. – Kelionė iš Kauno į Klaipėdą ir pasivažinėjimas uostamiestyje kainuoja apie 1000 litų!"

Tačiau prieš daugiau nei 30 metų pagamintas amerikiečių kabrioletas ir dabar stebina savo prašmatnumu ir techniniais privalumais.

"Tada jis kainavo 120 tūkst. JAV dolerių! Tiek pat kainavo namas Los Andžele, o "Cadillac Eldorado" tuo metu buvo pranašesnis net už "Lincoln Mark III", nes turėjo žaibolaidį", – pastebi verslininkas.

Visiškai automatizuotas

Kabriolete "Eldorado", reaguodamos į atvažiuojantį automobilį, automatiškai persijungia ilgosios šviesos į trumpąsias ir atgal – į ilgąsias! Mašinoje automatiškai šviesos užgęsta po minutės, dviejų ar trijų, kad vairuotojui nebūtų tamsu, kol jis nueis iki namų.

"Kabriolete yra net klimato kontrolė! – vardydamas 1976 m. automobilio techninius niuansus juokiasi Vytautas. – Taip pat – autopilotas."

"Cadillac Eldorado" pagamintas ant rėmo, kaip visureigis. Automatinė pavarų dėžė, automatiškai užsidarantis stogas, priekiniai varantieji ratai, lipant iš automobilio automatiškai pakyla vairuotojo ir keleivio sėdynės atlošai, užsidarius durims – vėl įsitvirtina, automatiškai prisispaudžia bagažinė: "Cadillac Eldorado" visiškai automatizuotas.

"Magnetofonui tinka tik senos, nelengvai net JAV randamos didelės kasetės, radijas – veikia, – šypsosi V.Vaikšnora. – Mašinoje integruota šiuolaikė garso aparatūra paslėpta, nes visos kitos detalės – originalios. Kas geriausiai joje skamba? Žinoma, AC/DC!".

Elvis ir gera nuotaika

Per šešerius metus, po trejus metus trukusio remonto, "Cadillac Eldorado" buvo sugedęs tik kartą – sustreikavo starteris ir generatorius.

Mašinos priekyje ir gale tarp sparnų ir buferių integruotos specialios gumos – jos skirtos amortizuoti automobilį, jei juo nestipriai atsitrenksi.

Greičio matuoklis rodo, kad galima važiuoti iki 160 km/val. Tačiau, šypsosi V.Vaikšnora, kiek spaudi greičio pedalą, tiek rodyklė ir juda – visą laiką vienodu greičiu.

Spalva? Parvežtas automobilis buvo ne salotinės, o tarsi rudos spalvos latviškos emalės, aprūdijęs.

Elvis Presley, gera nuotaika, noras pajuokauti nulėmė tai, kad mašiną perdažė rožine spalva: "Rožinė pantera" – taip daugelis, ne tik draugai ir pažįstami, vadina Vytauto "Cadillac".

Reklamavo viešbutį

"Veidu sruvo prakaitas, – pirmosios trys vairavimo savaitės Vytautui kainavo daug nervų. – Į garažą įvairuodavau iš penkto karto. Labai sunku buvo įprasti prie didelių gabaritų. Vairuojant "Eldorado" reikia būti atidesniam tris kartus."

Kiti vairuotojai reaguoja itin geranoriškai, šypsosi, juokiasi, mojuoja, bet užsižiūrėję nekart vos neįsirėžė į "Rožinę panterą". Dažnas reiškinys, kai jie, išvydę "Cadillac Eldorado", iš šalutinio kelio išvažiuoja pirmi: "Ir tai vyksta nuolat, todėl ilgiau važinėdamas po miestą gali pavargti.'

Vytautas juokiasi prisiminęs atvejį, kai paprašytas draugo ruso, į jo vestuves Kaliningrade atvažiavo "Rožine pantera": "Mašina stovėjo prie naujai restauruoto prabangaus centrinio miesto viešbučio ir staiga iš jo išbėgo žmonės su fotoaparatu ir pradėjo fotografuoti. Vėliau sėdėdamas Maskvos Šeremetjevo oro uoste net žagtelėjau: per televizorių ekranus ėmė reklamuoti tą viešbutį su mano automobiliu."

Tolerantiški ir policininkai

"Cadillac Eldorado" pateko ir į "Žentų" vaizdo klipą, visą dieną juo važinėjant po Lietuvą buvo filmuojamas ir Atlantos vaizdo klipas. Tačiau automobilį Vytautas patiki tik artimiausiems draugams ir pažįstamiems.

Prie automobilio siūbavimo keleiviai labai greitai įpranta ir žeria komplimentus: "Jaučiamės tarsi laive."

"Laivą" neretai stabdo ir kelių policininkai, tačiau reaguoja tolerantiškai ir mandagiai. Tiesa, nuolat, tarsi burtažodis, skamba klausimai: "Koks variklis? Kiek 100 km sunaudoja degalų?"

Tik kartą, iškart po remonto, važiuojant atlikti techninę apžiūrą į "Jutą", policininkai nubaudė, nes automobilis buvo dar be numerių.

Kokius trūkumus, be žvėriško degalų "rijimo" ir didesnio dėmesio vairuojant, dar turi "Cadillac Eldorado"? Nelengva įprasti prie nuolat pučiamo vėjo: aukščiau stiklo jis pučia į veidą, žemiau – į nugarą.

Pajuokavus, ar "Rožine pantera" pravardžiuojamam "Cadillac Eldorado" vairuotojui kas nors buvo dovanojęs didelį minkštą žaislą rožinę panterą, V.Vaikšnora nusijuokė: "Ne, bet gera idėja ją pasodinti greta ir išvažiuoti į gatvę. Tik gaila, kad mašinoje nėra saugos diržų, todėl ji gali išlėkti pabėgti."