Paslaugos apmokestinimo tvarką siūloma nustatyti Susisiekimo ministerijos parengta Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisa. Jos projekte teigiama, kad mokestį įvesti būtina ir dėl to, kad nebūtų iškreipiama rinka, tai paskatintų privatų verslą teikti šias paslaugas.    

„Privatus verslas domisi viešųjų elektromobilių įkrovimo stotelių šalia valstybinės reikšmės kelių įrengimo galimybėmis, tačiau neapmokestinta valstybės valdoma elektromobilių įkrovimo infrastruktūra iškreipia rinkos sąlygas ir stabdo privataus verslo iniciatyvas“, – teigiama įstatymo pataisų projekto aiškinamajame rašte.

Anot jo, paslaugos kainos apskaičiavimo metodika bus nustatyta įvertinus elektros kainą, stotelių išlaikymo, įrangos priežiūros bei kitus kaštus.

Šiuo metu rinkoje vidutinė elektromobilių įkrovimo kaina siekia 50 centų už kilovatvalandę, nurodoma rašte.

Priėmus pataisas valstybinių stotelių operatore taptų Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Jeigu kaina prilygtų dabartiniam rinkos vidurkiui, ji per metus gautų apie 0,5 mln. eurų pajamų.

2014–2020 metais direkcija Lietuvoje įrengė 28 stoteles, kurios kainavo 1,14 mln. eurų iš jų didžioji dalis – Europos Sąjungos lėšos.

Pagal programos nuostatas šios paslaugos penkerius metus teikiamos nemokamai: šis terminas 10-yje stotelių jau baigėsi pernai gruodį, o šiemet birželį baigsis dar 14-oje, dėl keturių stotelių tokio įsipareigojimo nebuvo, nes jų įrengimą finansavo LAKD.

Direkcijos duomenimis, vien pernai 28 stotelės sunaudojo elektros už 485 tūkst. eurų, o jų priežiūra kainavo dar apie 50 tūkst. eurų.

Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 850 elektromobilių įkrovimo stotelių, jų plėtrai numatoma skirti apie 100 mln. eurų. Planuojama, kad iki 2025 metų viešųjų stotelių skaičius turėtų siekti 1,2 tūkst., o iki 2030-ųjų – 6-7 tūkst.

Prognozuojama, jog iki 2025 metų Lietuvoje bus apie 50 tūkst., o iki 2030-ųjų – bent 240 tūkst. elektromobilių.