– LASF rinkimų suvažiavime po jūsų ir dabar jau buvusio prezidento Romo Austinsko pasisakymų kilo nemenka emocijų audra. Buvo išreikšta ir gana aštrių nuomonių.

– Apskritai manyčiau, kad suvažiavimas praėjo sklandžiai, o reiškiamos nuomonės buvo labiau emocinio pagrindo, nei turėjo kažkokokio racionalumo. Vienas suvažiavimo dalyvis pasakydavo kažkokią pastabą, į ją sureaguodavo kitas ir įvykdavo grandininė reakcija, tačiau kažko labai konkretaus, prisipažinsiu, neišgirdau.

– Vis dėlto galutiniai balsavimo rezultatai, kai 26 suvažiavimo dalyviai palaikė jus, o 25 – jūsų pirmtaką, rodo, kad pusė LASF tikrųjų narių, turinčių balsavimo teisę, pasitikėjo buvusiu vadovu Romu Austinsku, o jūsų pergalė pasiekta per plauką.

– Iš tiesų tikėjausi daugiau balsų. Nuo tada, kai buvo paskelbta, kad dėl prezidento posto varžysimės mudu su Romu, aš keliavau po Lietuvą, susitikdamas ir kalbėdamas su viename ar kitame mieste veikiančiais automobilių sporto klubų nariais, pristačiau savo viziją. Ir iš tų nuomonių, atsiliepimų, kurių sulaukiau, galvojau, kad gausiu apie 30 balsų. Panašu, kad kai kurie žmonės persigalvojo, galbūt klubai į suvažiavimą atsiuntė kitus narius, kurie nubalsavo kitaip. Dabar galime tik kelti prielaidas, kodėl taip nutiko, tačiau nustebau, kad sulaukiau palaikymo ir iš tų, iš kurių nesitikėjau.

– Jaunesnės ir kai kurie vyresnės kartos sportininkai, artėjant rinkimų šeštadieniui, socialiniuose tinkluose išplatino vaizdo įrašą, kuriame ne tik ragino balsuoti, tačiau kartu pasisakė už tai, kad būtų tęsiami pradėti darbai, vadinasi, kad R.Austinskas liktų vadovauti federacijai. Ar nėra taip, kad jums laimėti padėjo jūsų bendraamžių balsai?

– Apskritai manau, kad LASF pastaruoju metu atjaunėjo dešimtmečiu. Ir tai yra gerai, tačiau kartu matau, kad šiuolaikinis jaunimas nėra toks, kuriam reikia kažkokių autoritetų. Automobilių sportas jiems yra smagi laisvalaikio praleidimo forma ir tikriausiai ne visiems rūpi, koks automobilių sportas bus po penkerių ar dešimties metų. Visi LASF strategai, o dabar ir aš, turime matyti ateities gaires, sukurti viziją.

– Prakalbote apie jaunimą. "FastLap" į lenktynes jo pritraukė  nemažai – kalbant tiek apie dalyvius, tiek apie žiūrovus. "FastLap" komandai, matyt, turėtume padėkoti, kad žiedines lenktynes ištraukė iš duobės, o dabar duobėje – ralis.

– Kalbant apie ralį išties situacija liūdnoka. Mačiau, kas vyko pirmajame šių metų Lietuvos automobilių ralio čempionato etape. Jeigu kartu būtų nestartavę sprinto čempionato dalyviai būtų liūdnas vaizdas. Į penketuką pateko "Opel Astra", o dešimtuką vainikavo visureigis...

Kažkaip susiklostė taip, kad ralio praktikos sportininkai neperduoda. Į žiedines lenktynes vis ateina koks nors naujas veidas, o ralyje jų mažai, nors aš matau, kad norinčių, ypač tarp jaunimo, daug. Ralis – brangus ir rizikingiausias iš visų automobilių sporto disciplinų. Žiedinės lenktynės paprastesnės, nes čia aiški trasa, gali ją važiuoti simuliatoriumi, atsitrenkti į atitvarus žiede dažniausiai nekainuoja taip brangiai, kaip išvažiuoti iš trasos ralyje.

Kalbant apie "FastLap", žinoma, gaila, kad baigėsi jo era. Komanda padarė puikų renginį, vis dėlto, kaip LASF vadovas, aš žvilgtelėčiau ir šiek tiek kritiškai. Ar iš "FastLap" išaugo sportininkų, kurie išvažiavo į kokias tarptautines varžybas? Ar atsirado dalyvaujančių Europos čempionatuose? Turime galvoti, ką daryti, kad Lietuvos trasas išaugę sportininkai išvažiuotų į tarptautines.

– Dabar šis galvos skausmas – ir jūsų...

– Ir aš tai kuo puikiausiai suprantu. Vienas projektas jauniems talentams jau bręsta mano galvoje ir prie jo prisijungia daugiau žmonių, tačiau kol nesudėlioti visi taškai ant i, negaliu apie jį daug pasakoti.

Apskritai manau, kad daug turime investuoti į sporto pradžią – į kartingus, į įvairais slalomo serijas, nes jose užauga talentai.

– Užauga ir...

– Ir už tolesnį talento vystymąsi turime būti atsakingi visi. Sporto senbuviai turi pagelbėti tokiam asmeniui savo patarimais, prisijungti prie savo komandos, dalytis savo patirtimi. LASF administracijai ir man pačiam turi rūpėti, kaip tokiam talentui padėti ne tik morališkai, tačiau rasti ir finansinių galimybių,

– Po jūsų pergalės šeštadienį iš Techninių reikalavimų komiteto pirmininko pareigų ir veiklos LASF paskelbė pasitraukiantis Egidijus Janavičius, kurį internautai pakrikštijo "geriausiu dalyku, kas galėjo automobilių sportui nutikti". Ar ketinate Egidijų perkalbėti?

– Atvirai pasakius, aš nelabai suprantu Egidijaus pozicijos. Su juo mes nesame susipykę, o pastaruoju metu mūsų keliai apskritai nesusikirto. Atmenu jį dar nuo tų laikų, kai savo sportinius automobilius ruošiau Prienuose, Dariaus Biesevičiaus dirbtuvėse, ir ten buvo Egidijus – jaunas, entuziastingas vaikinas, besidomintis automobilių sportu.

Pasakysiu griežtai – jeigu dauguma sutinka, kad vieno ar kito asmens darbas netenkina, pastarasis to darbo negali dirbti.

Kviečiu ir kviesiu Egidijų susitikti ir kalbėtis bei ieškoti kompromisų. Tačiau kartu aš įžvelgiu kitą problemą – Lietuvoje trūksta žmonių, kurie galėtų tokias žinias suteikti. Techninių reikalavimų komitete – juk ne vienas Egidijus. Tad kyla klausimas, kodėl mes nesugebame užsiauginti specialistų, kurie mums taip reikalingi. Ir čia kalba sukasi ne tik apie šį komitetą sudarančius specialistus. Tokie kaip mūsų aptariamas Techninių reikalavimų komitetas, Saugių varžybų organizavimo ar Teisėjų komitetai yra pagrindiniai – jie reikalingi, kad automobilių sportas būtų saugus ir lenktynės vyktų tinkamai kontroliuojamoje aplinkoje.

– Paminėjote teisėjų komitetą – jis vienas konfliktiškiausių, neatsižvelgiančių į LASF administracijos pastabas, tačiau jo vadovas Šarūnas Liesis yra vienas tų komiteto vadovų, kuris pergyveno ne vieną valdžią, tačiau jo veikla vertinama nepatenkinamai.

– Pasakysiu griežtai – jeigu dauguma sutinka, kad vieno ar kito asmens darbas netenkina, pastarasis to darbo negali dirbti. Jį reikia atleisti. Yra galiojantys federacijos įstatai, kuriais remiantis, galima atlikti reikiamas procedūras, ir viskas. O dabar aš tik suvažiavime girdžiu, kad sporto bendruomenės, administracijos netenkina vieno ar kito asmens darbas. Atsinaujinimas tikrai bus.

– Tai jau turite parengęs savo komandos sąrašą?

– Dabar pirmiausi darbai – sutvarkyti teisinius formalumus,  komandos sąrašas pildomas įvariomis kadidatūromis. Reikia turėti žmonių, kurie galėtų kalbėtis su valdžios institucijomis, matau tokių, kurie ir dabartinėje taryboje puikiai atlieka jiems skirtas funkcijas, tačiau yra ir tokių, kurie paprasčiausiai ten tik egzistuoja.

Be to, LASF taryba negali būti nutolusi nuo komitetų ir nuo pačių sportininkų. Iš vieno komitete nebe pirmus metus dirbančių narių išgirdau tokius žodžius – "kas ta taryba, aš net nežinau, nesu jų nė karto matęs". Negali būti vien tik elektroninis bendravimas. Sportininkai turi žinoti, su kuo dirba ir kas rūpinasi jų veiklomis,  taryba turi būti greitesnė bei operatyvesnė.

– Viena iš baimių, kuri dabar kyla daliai automobilių sporto bendruomenės, kad būsite palankesnis kai kurioms sporto disciplinoms ar net konkretiems sportininkams.

– Aš laikausi nuomonės, kad baimes mes susikuriame patys arba prisigalvojame problemų, kurias po to patys norime spręsti. Tiek laiko, kiek aktyviai dalyvavau automobilių sporte, nė karto nedalyvavau administracinėje veikloje ir netempiau antklodės nė į vieną pusę. Aš džiaugiuosi, kad esu pažįstamas ne su vienu senu vilku vadinamu tiek Lietuvos, tiek ir kaimyninių šalių sportininku, tačiau nemanau, kad tai yra trūkumas.

– Tad kokius darbus iki aktyvios sezono pradžios suplanavote?

– Na, sezonas, jeigu žvelgtume į dokumentus, prasidėjo dar praėjusių metų gruodžio 1-ąją, kai buvo patvirtinti visi LASF reglamentai, dabar belieka rūpintis, kad viskas vyktų tinkamai, kad teisėjams pakaktų darbo ir renginiuose, teisėjų, kad įvyktų visos varžybos, ir po truputį jau reikia galvoti, kas bus kitąmet, nes aš laikysiuosi taktikos, kad, vienam sezonui artėjant prie pabaigos, apie kitą jau būtų kuo daugiau aiškumo.