Bando sugrįžti

Dažniausiai automobilių gamintojai, išleisdami į rinką naują ekonominės klasės automobilį, ypatingų pastangų sukurti kažką išskirtinio nededa. Be abejo, visuomet pasitaiko tokių išsišokėlių kaip "Citroen Cactus", tačiau išimtys, ko gero, tik patvirtina taisyklę. Dabar rinkoje karaliauja hečbekai – 2016 m. automobiliu tapusi "Opel Astra", "VW Golf", "Ford Focus", "Toyota Corolla/Auris", "Hyundai i30", "Renault Megane", "Honda Civic", "Kia Ceed" ir t.t. Galintieji daugiau paišlaidauti tokių automobilių ras ir tarp "Mercedes-Benz", BMW ar "Audi" modelių. Matyt, belieka laukti, kad tokiomis ekonominės produkcijos optimaliomis linijomis susižavės ir, pavyzdžiui, "Porsche". Manote, taip nutikti negali? Prieš du dešimtmečius niekas nebūtų patikėjęs, kad į "Porsche" bus galima įlipti pro galines dureles, ar kad šis bavarų kūrinys savo modelių gamoje turės didesnio pravažumo automobilį. Laikai keičiasi.

Tikriausiai dėl to ir "Nissan", kažkada atsisakęs planų gaminti "Almerą" ir perėjęs vien tik kone prie didesnio pravažumo (SUV) automobilių ir visureigių gamybos, į rinką grįžo su "Nissan Tiida", vėliau tapusia "Pulsar". Bent jau mūsų rinkoje, nes Rytuose ir Australijoje visi "Pulsar" vadina "Tiida".

Aišku kaip 2x2

Pagrindinis "Nissan Pulsar" išskirtinumas pastebimas jį pastačius stovėjimo aikštelėje – jis gerokai aukštesnis už kitus savo klasės automobilius. Tai gana maloni žinia tiems, kurie nemėgsta pernelyg daug lankstytis sėsdami į automobilį. Tai turėtų įvertinti ir vyresnio amžiaus vairuotojai, kurie nuspręs įsitaisyti prie "Pulsar" vairo. Įlipti ir išlipti tikrai patogu. Beje, automobilis išstypęs ne tik į aukštį, bet ir į ilgį – bendras automobilio ilgis 4387 mm. Priekinėse sėdynėse įsitaisius Mantui Kalniečiui ir Adui Juškevičiui, už jų patogiai atsisėstų dar bent du rinktinės nariai. Dėl tokio ilgio ir erdvės "Nissan" tarytum bando įšokti tarp auštesnės klasės automobilių. Tačiau tik automobilio gabaritai jį į tą klasę ir pakylėja.

Vienas didesnių "Nissan Pulsar" trūkumų – kėbulo modifikacijų pasirinkimas. Jis gaminamas tik hečbeko kėbulu. Pavyzdžiui, "Toyota Auris" gali pasiūlyti hečbeko ir universalo kėbulą, galima rinktis ir visiems gerai pažįstamą "Toyota Corolla" sedaną. "Nissan" tik su penkiaduriu hečbeku atrodo kuklokai.

Kažko ypatingo nėra ir automobilio viduje. Jau keletą metų įsėdus į "Nissan" automobilius viskas atrodo gana identiškai. Jeigu vairavai "Juke", "Qashqai", žinai, ko tikėtis ir iš "Pulsar". Vairuotojo darbo vieta visur panaši ir aiški. Tarp dviejų ciferblatų įmontuotas ekranėlis, kuriame galima matyti rodmenis, kuriuos pasirinks pats vairuotojas – automobilio greitį, navigacijos signalus ir kt. Centriniame pulte jutiklinis ekranas ("NissanConnect" sistema), kuriame visa informacija apie automobilį, tai kas dedasi aplink (vaizdo kamerų fiksuojamas vaizdas statant automobilį), ir visi kiti vairuoti įtakos nelabai turintys dalykai – telefonų programėlių atvaizdavimas ar interjero apšvietimo keitimas. Galima stebėti, kaip sekasi važiuoti ekologiškai.

Aštresni pojūčiai brangiau

Į dienraščio žurnalistų rankas patekęs "Pulsar" – piktesnis variantas. Standartinis modelis "Visia" komplektuojamas su 1,1 l varikliu, išvystančiu 115 AG, o mums atiteko "Tekna R". Jos 1,6 turbo variklis išspaudžia 190 AG. Dėl to automobilio kaina nuo pigiausios "Visia" versijos skiriasi kone 8 tūkst. eurų. "Tekna R" komplektacijos "Nissan Pulsar" kainuoja beveik 22,7 tūkst. eurų, pridėjus metaliko dažų spalvą – iš viso 23 tūkst. eurų. Už tokius pinigus galima sukomplektuoti visai neblogą, gal ir kiek su kuklesne įranga, 2015-ųjų automobiliu tapusį "Nissan Qashqai". Nederėtų pamiršti ir kito "Nissan", kuris mažai kuo nusileidžia "Pulsar". Tai "Nissan Note", kurio pradinė kaina yra beveik 2 tūkst. eurų mažesnė.

Vis dėlto šis "Pulsar" patiks tiems, kuriems nesuprantama dabar kilusi susižavėjimo didesnio pravažumo ar šeimos vienatūriais banga, o nusprendusieji išleisti tuos 23 tūkst. eurų dar galės pasimėgauti ir sportiškesniu važiavimu. Posūkiuose automobilis laikosi stabiliai ir yra gerai valdomas, tai leidžia padaryti gana ilgas važiuoklės pagrindas, o lekiant žvyrkeliu pakaba atlieka savo darbą ir puikiai slopina kelio nelygumus. Tiesa, dėl kėbulo konstrukcijos ir formų gana greitai purvu apsineša galinis automobilio stiklas.

Viską mato

Tie, kurie dažnai sukiojasi miestuose, įvertins visas pagalbines sistemas, veikiančias statant automobilį – "Nissan Pulsar" sumontuotos keturios vaizdo kameros, po vieną automobilio priekyje ir gale bei po vieną šoniniuose veidrodėliuose. Jos ypač praverčia automobilį statant šonu – neleidžia pernelyg glaudžiai prie šaligatvio prispausti 18 colių ratlankių. Beje, šios kameros kompensuoja ir dar vieną "Pulsar Tekna R" trūkumą – šioje versijoje nekomplektuojami šildomi veidrodėliai, kurie praverčia šaltuoju metų laiku.

Priekyje įmontuotą vaizdo kamerą galima įjungti važiuojant ne didesniu nei 10 km/val. greičiu. Tai ypač patiks tiems, kurie nejaukiai jaučiasi besisprausdami pro siaurus tarpus automobilių stovėjimo aikštelėse.

Mūsų bandytas "Pulsar" buvo aprūpintas "Safety" paketu. Automobilis turi aklosios zonos kontrolės sistemą, taip pat perspėja vairuotoją, kai šis nukrypsta nuo reikiamos eismo juostos. Žinoma, svarbu, kad tos juostos apskritai būtų. Visų "Pulsar" versijų, išskyrus pigiausią "Visia", standartinė įranga turi ir priekinio susidūrimo išvengimo sistemą, kuri automatiškai pradeda stabdyti automobilį, jeigu priekyje užfiksuoja artėjančią kliūtį.