Parlamentarai antradienį po svarstymo pritarė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisai, kad finansų įstaigos kliento tapatybei nustatyti galėtų naudoti dokumentus, kuriuose nėra pilietybės.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį norėjo šios pataisos priėmimą pristabdyti ir atidžiau apsvarstyti FNTT išvadą.

„Gal komitete galime daryti šios informacijos įvertinimą. Seimo valdybai siūlytume nedaryti priėmimo. Gal įvertinę tą informaciją, turėsime pagrindą kitai nuomonei balsuojant. (...) FNTT radikaliai gana skirtinga nuomonė nuo kitų institucijų man kelia abejones, ar mes priimame tinkamai subalansuotą sprendimą“, – komiteto posėdyje trečiadienį pasiūlė „valstiečių“ deleguotas Stasys Jakeliūnas. Tačiau komitetas su juo nesutiko. 

Konservatorius Mykolas Majauskas irgi pasigedo papildomos diskusijos.

„Nelabai atsimenu daugiau tokių atvejų, kad tokia svarbi institucija gultų kryžiumi dėl priimamo įstatymo“, – pareiškė parlamentaras.

Vyriausybė sako, kad apsispręsti dėl pataisų svarbu iki Kalėdų, nes pakeitimai susiję su Jungtinės Karalystės įmonių apsisprendimu dėl tolesnės jų veiklos po „Brexit“, o Seimas po Kalėdų iki kovo nedirbs.

Todėl siūloma pakeitimų įsigaliojimą nustatyti iki britų išstojimo iš ES. Tokiu būdu būtų sudaryta galimybė įmonėms pagal JK teisės aktus identifikuotus klientus (naudojant JK pripažintą asmens tapatybės dokumentą – vairuotojo pažymėjimą,) perkelti į Lietuvoje įsteigtas finansų įstaigas sklandžiai ir be trukdžių.

Finansų ministerijos atstovai įsitikinę, kad vairuotojo pažymėjimas asmens tapatybei nustatyti valstybei pridėtų konkurencingumo, tuo metu FNTT sako, kad be pilietybės duomenų asmens dokumente neįmanoma efektyviai valdyti rizikų finansų sistemoje.

FNTT teigimu, kadangi kaip asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas vairuotojo pažymėjimas pripažįstamas ne visose ES valstybėse, Lietuvoje leidus jį naudoti tokiam tikslui, gali būti, kad Lietuvoje asmens tapatybę nustatančiu dokumentu bus pripažintas toks, kuris tokiu nepripažįstamas jį išdavusioje valstybėje.

FNTT nuomone, nerezidentų patekimas į Lietuvos finansų sistemą, juolab nuotoliniu būdu, ir toliau privalo būti griežtai kontroliuojamas, siekiant išvengti panašių pinigų plovimo situacijų, kaip Latvijoje ar Estijoje. 

Anot FNTT, analizuojant užsienio bendrovių, registruotų lengvatinio apmokestinimo zonose, pinigines operacijas, nustatyta, kad 2017 metais didžiausias tokių įmonių, turinčių sąskaitas Lietuvos bankuose, buvo tik 1010. Bendras nerezidentų depozitų skaičius Lietuvoje sudaro 3 proc., Latvijoje – apie 45 proc., Estijoje – apie 17 proc.

Vairuotojo pažymėjimas yra tinkamas asmens tapatybei nustatyti iratsidaryti sąskaitą banke Didžiojoje Britanijoje, Estijoje, Danijoje, Islandijoje, Švedijoje, Čekijoje, Maltoje.