„Kai kurios savivaldybės pasidarys visą miestą kaip mažos taršos zoną. Vadinasi, pačioms taršiausioms transporto priemonėms bus ribojamas patekimas į miestą“, – pažymėjo Susisiekimo ministerijos specialistas Kęstutis Vanagas.

Savivaldybių asociacija nesupranta, kodėl tokias mažos taršos zonas reikia nustatyti visiems. Esą, mažesniems miestams tai neaktualu.

„Aktualiausia didmiesčiams ir kurortams, kur didžiausias srautas ir daugiausia transporto priemonių, išreikštiems miestams su senamiesčiais ir miesto centrais, juk yra žiedinių savivaldybių, kurios neturi aiškiai išreikšto centro“, – svarstė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Panevėžys kol kas neapsisprendė, kurios miesto zonos galėtų būti švaresnės. Panevėžiečiai įsitikinę, kad senas automobilis nebūtinai taršus. Manyti, kad iki 2000-ųjų pagaminti automobiliai mažiau ekologiški, esą nepagrįsta ir neprotinga. Žmonės pritaria gamtos saugojimui, bet pasigenda sveiko vertinimo.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Senais automobiliais dažniausiai naudojasi vyresni žmonės. Jei bus uždrausta važiuoti, kur nori, arba papildomai apmokestins, su automobiliais pensininkams teks atsisveikinti.

Panevėžiečiams pritaria Širvintų merė Živilė Pinskuvienė: „Įkalkime mokestį atvažiavusiam vyresniam žmogui iš kaimo, kuris atvažiuoja nusipirkti vaistų. Privažiavęs prie Širvintų jis turės išlipti arba susimokėti mokestį? Apie ką mes čia kalbame.“

Ministerija tikina, kad taršiausias vietas nustatys pačios savivaldybės.

„Patys miestai turės įsivertinti savo taršiausias vietas. Tai nebūtinai pagrindinė miesto gatvė, gali būti pramoninė teritorija. Galbūt būtų galima padaryti, kad keliai iki svarbių institucijų – ligoninių, nepatektų į taršos zonas“, – komentavo K.Vanagas.

Šiaulių meras taip pat nesupranta ministerijos rekomendacijų. Be to, jo mieste taršiausias ne miesto centras, o magistralinės gatvės.

„Juk nevažiuos ten vien elektromobiliai, kai kalbama apie automagistralę. Būtų utopija galvoti, kad, uždraudus vieną kitą senesnį automobilį, išsispręstų klausimas“, – svarstė Šiaulių meras Artūras Visockas.

„Turi būti subalansuotas variantas. Ne tik ribokime, apmokestinkime taršą, bet galvokime, ką keisti visuomeniname transporte, gal gatves išlaisvinti nuo spūsčių“, – bandė ieškoti kitų sprendimų būdų Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas M.Sinkevičius.

„Susisiekimo ministerija turėtų labiau rūpintis ne mokesčiais, o sutvarkyti kelius, įgyvendinti žvyrkelių programą“, – pažymėjo Ž. Pinskuvienė.

Sostinei taršių automobilių problema aktuali. Į Vilnių kiekvieną dieną atvažiuoja 150 tūkst. automobilių, tarp jų tikrai pasitaiko taršių. Mažos taršos zona greičiausiai būtų įvesta centre ir senamiestyje.

„Viena galimybė – riboti transporto priemonių skaičių, patenkantį į tą zoną. Kita galimybė – riboti transporto priemones pagal charakteristikas arba kažkokius reikalavimus“, – teigė Vilniaus savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Rimantas Baravykas.

Kiti ekspertai svarsto, kad tokios zonos atidarymas daug kainuotų.

„Kaip tai bus kontroliuojama? Ar vairuotojai turės pirkti vadinamąsias vinjetes ir klijuoti ant lango, kur kameros galėtų jas nuskenuoti? Ar tiesiog automobiliai bus atpažįstami pagal numerius? Tai ir investicijų klausimas, infrastruktūros. Tam reikės pasiruošti“, – manė ekspertas Matas Buzelis.

Iš 1,6 mln. registruotų automobilių net 350 tūkst. yra 2000 m. gamybos ir senesni.