Vietoje naujų – naudoti

Nuo praėjusios savaitės Lietuvoje vėl išaugo techninės apžiūros kainos. Dėl infliacijos ir darbo užmokesčio augimo ši paslauga pabrango vidutiniškai 5 proc. Nuo metų pradžios mūsų šalyje net 35 proc. padidėjo lengviesiems automobiliams taikomas taršos mokestis, ypač aktualus didžiajai daliai senesnių automobilių vairuotojų.

Pasak ekspertų, greta vietinių aplinkybių, automobilių pramonę stipriai veikia ir tarptautiniai faktoriai. Pandemija, geopolitiniai įvykiai Ukrainoje ir lyg ant mielių išaugusi infliacija itin neigiamai atsiliepė šiai sričiai. Tiesa, po daugiau nei trejus metus trukusios gamybos tiekimo grandinės sutrikimų jau pradedama kalbėti apie greitėjančius užsakymų vykdymo terminus. Vis dėlto išaugusios automobilių ir jų priežiūros kainos į priešpandeminį lygį negrįžta.

Įmonės „Regitra“ duomenys rodo, kad lietuviai apie tris kartus dažniau renkasi naudotas transporto priemones nei naujas, o kainoms augant senesnių automobilių nuperkama vis daugiau. Šių metų sausį–gegužę jų įregistruota 13 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Net ir nesusiduriant su rimtais gedimais, norint tvarkingai prižiūrėti vidutinės klasės automobilį, per metus reikėtų numatyti apie 300 eurų.

Brangsta ne tik detalės

Lietuvoje važinėjančių automobilių amžiaus vidurkis siekia šešiolika metų ir kasmet nuosekliai didėja. Naudoti automobiliai dažniau genda, o už jų remontą taip pat tenka mokėti vis daugiau, nes brangsta ne tik detalės, bet ir darbo jėga. Naujų transporto priemonių remonto išlaidas augina jose diegiamos pažangios technologijos.

Per pastaruosius metus transporto priemonių remonto darbo jėgos kaštai išaugo apie 30 proc., automobilių priežiūros ir atsarginių dalių kainos kilo maždaug 40 proc. Visa tai pajuto ir automobilių savininkai.

„Bendra išlaikymo kaina priklauso nuo modelio – kuo jis senesnis ar prabangesnis, tuo daugiau investicijų reikalauja. Net ir nesusiduriant su rimtais gedimais, norint tvarkingai prižiūrėti vidutinės klasės automobilį, per metus reikėtų numatyti apie 300 eurų standartiniam aptarnavimui ir padangoms keisti“, – skaičiavo Jonas Račkauskas.

Sensta: Lietuvoje važinėjančių automobilių amžiaus vidurkis siekia šešiolika metų ir kasmet nuosekliai didėja. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Bendrovės „Autobrava Motors“ Popardaviminio aptarnavimo skyriaus vadovas pastebėjo, kad pastaraisiais metais vairuotojai dažnai nusprendžia pataupyti, t. y. rečiau pristato automobilius periodinei patikrai, vasarą nekeičia padangų ir važinėja su žieminėmis. Anot jo, tai, kelia riziką ne tik pačių vairuotojų, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, taip pat gali nulemti kur kas rimtesnius gedimus ir brangesnius remonto darbus ateityje.

Draudimo viražai

Pastaraisiais metais žymiai brangsta ir draudimo paslaugos. Lietuvos banko duomenimis, privalomojo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo įmokos Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 24,8 proc.

„Lyginant 2023 m. gegužės mėnesį su tuo pačiu laikotarpiu 2020 m., vidutinis transporto žalos išmokos dydis tiek KASKO, tiek civilinio draudimo (TPVCAPD) sutartyse yra išaugęs daugiau nei 20 proc. Be to, draudimo bendrovėms didėjo ir administravimo išlaidos. Todėl natūralu, kad, patirdamos vis didesnes žalų sureguliavimo išlaidas, jos didina draudimo paslaugų kainas draudėjams“, – aiškino AON draudimo brokerių bendrovės Žalų administravimo skyriaus vadovas Viktoras Slavinskas.

Jis patarė, ieškant geriausios kainos, įsigilinti į skirtingų draudimo įmonių sąlygas. Pavyzdžiui, vienos bendrovės jaunu, nepatyrusiu vairuotoju, kuriam taiko aukštesnes įmokas, laiko žmogų iki 23 metų su mažesne nei trejų metų vairavimo patirtimi. Kitos įmonės pradeda taikyti palankesnius įkainius vairuotojams nuo 25 metų, nepriklausomai nuo vairavimo patirties. Todėl geriausias būdas sutaupyti – užklausti kelių draudimo bendrovių apie sąlygas ir įkainius.

Draudimas: privalomasis transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas per metus brango apie 25 proc. I. Gelūno / BNS nuotr.

Nuosavus keičia nuoma

Augant kainoms lietuviai vis dažniau renkasi viešąjį transportą, o norėdami įveikti trumpus atstumus persėda ant dviračių, paspirtukų ir kitų mikromobilumo priemonių. Tarp didmiesčių gyventojų pastebimai išaugo dalijimosi automobiliais paklausa.

Gyvenantiems priemiesčiuose ar atokesniuose rajonuose nuomos paslauga prieinama sunkiau. Tačiau rinkoje populiarėja kita alternatyva – automobilių prenumerata. Ji suteikia galimybę automobiliu naudotis ilgesnį laiką ir papildomai neinvestuoti į jo priežiūrą. Į paslaugos kainą įtraukiamas ne tik kasko ir privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, bet ir padangų, jų montavimo ir saugojimo išlaidos ar net techninio aptarnavimo remontas.

„Pastebime, kad žmonių požiūris į nuosavas transporto priemones keičiasi. Jie vis atidžiau planuoja savo finansus. Siekdami sutaupyti ir vengdami ilgalaikių piniginių įsipareigojimų, žmonės išbando rinkoje esančias alternatyvas ar derina kelis judėjimo būdus tarpusavyje“, – dėstė automobilių prenumeratą siūlančios įmonės „MyBee“ vadovas Lukas Jurkšaitis.

Specialistų nuomone, pastarųjų metų tendencijos rodo, kad ateityje asmeninių automobilių gatvėse dar labiau mažės, nes daugės ekonomiškesnių ir tvaresnių alternatyvų. Jau dabar, plečiantis miestų riboms ir daugėjant naujakurių gyvenviečių, modernėja viešojo transporto infrastruktūra. Taip pat daugėja ir mikromobilumo sprendimų, plečiasi automobilių dalijimosi, prenumeratos ir nuomos pasiūla.