Atsižvelgs į poreikius

„Prognozės džiugina: elektromobilių dalis tarp visų parduodamų naujų automobilių Europoje nuo esamų 20 proc. per artimiausius ketverius penkerius metus turėtų padidėti iki 70–80 proc. Vadinasi, pokytis bus staigus, todėl kils iššūkių užtikrinant reikiamą infrastruktūrą šioms transporto priemonėms“, – sakė „Eleport Lithuania“ vadovas Kazys Pupinis.

Ambicijų tapti vienaragiu neslepiantis startuolis Estijoje veiklą pradėjo 2016 m., pernai žengė į Latvijos rinką, o šįmet startavo Lietuvoje ir Lenkijoje. „Bolt“ ir „Skype“ investicijas pritraukusi bendrovė intensyvią plėtrą vykdo ne tik geografiškai: šiuo metu per 140 įkrovimo stotelių turinti „Eleport“ per artimiausius metus jų skaičių visose keturiose šalyse ketina užauginti daugiau nei penkis kartus.

Vien Lietuvoje suplanuota pastatyti daugiau nei 100 greito ir lėto įkrovimo stotelių, o po 3–5 metų jų skaičius „Eleport“ tinkle mūsų šalyje, tikimasi, perkops 1 tūkst.

Kur jų atsiras, priklausys nuo žmonių poreikių ir susitarimų su partneriais.

„Esame pasiruošę dirbti tiek su miestų savivaldybėmis, tiek su privačiais partneriais, nuo verslo, prekybos centrų, iki degalinių. Galime finansuoti visą projektą, įdiegti ir valdyti pačias stoteles, atlikti jų priežiūrą, rūpintis klientų pritraukimu, aptarnavimu ir visais kitais niuansais. Be to, „Eleport“ vysto programinę įrangą ir jos sprendimus pritaikome atskirai kiekvienai šaliai, atsižvelgdami į kiekvieno kliento poreikius. Taikome įvairius bendradarbiavimo modelius ir kviečiame susisiekti visus, ką tokios paslaugos domina“, – kalbėjo K.Pupinis.

Lietuvoje iš 1,7 mln. registruotų transporto priemonių tik kiek daugiau nei 9 tūkst. – elektrinės.

Situacija – liūdna

„Eleport Lithuania“ inicijuotoje diskusijoje apie tvaraus transporto infrastruktūros plėtros svarbą dalyvavęs už aplinką atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius akcentavo, kad elektromobiliai yra neišvengiama viso Senojo žemyno ateitis.

Europos Parlamentas (EP) jau pritarė įstatymo projektui nuo 2035 m. uždrausti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimus.

„ES ir šalių narių pozicija bei politika yra labai aiški, dėl to nėra jokių dvejonių ar gręžiojimosi atgal. Pokytis jau vyksta, o sprendimas dėl naujų automobilių su vidaus degimo varikliais atsisakymo yra tik paskutinė vinis. Svarbesnis klausimas, kaip šiuos planus greičiau įgyvendinti, kad tiek infrastruktūra, tiek gyventojų imlumas elektromobiliams augtų? Į tai įeina daug dedamųjų, pradedant elektros kaina, finansavimo sprendimais ir efektyviu ES investicijų panaudojimu, baigiant žmonių elgsenos pokyčiais. Tikiu, kad ypač reikšmingas vaidmuo tenka miestų infrastruktūrai, kuri gali programuoti vieną ar kitą elgseną. Pavyzdžiui, jei įrengiamos automobilių stovėjimo vietos, kuriose nėra įkrovimo stotelių – vargu ar verta tikėtis, kad žmonės pirks elektromobilius ir važinės po miestą ieškodami, kur juos įkrauti“, – sakė V.Sinkevičius.

Jis pastebėjo, kad šiuo metu situacija Lietuvoje liūdna: šalyje yra tik kiek daugiau nei 600 viešų elektromobilių įkrovimo stotelių, arba maždaug 0,2 įkrovimo stotelės 100 km kelių. Pagal šį rodiklį Lietuva yra viena iš ES autsaiderių. Kita vertus, ir elektromobilių skaičiai neįspūdingi: iš 1,7 mln. registruotų transporto priemonių tik kiek daugiau nei 9 tūkst. yra elektrinės.

Yra, bet neveikia

Tinklaraščio apie elektromobilius „100 procentų elektrinis“ įkūrėjas ir vadovas Dainius Jakas antrino, kad vairuojantiems elektromobilius Lietuvoje kyla daug nepatogumų.

„Kol elektromobilių buvo nedaug, viskas buvo gerai, tačiau dabar infrastruktūros stoka yra stabdantis faktorius. Ypač didelis poreikis jaučiamas pagrindinėse magistralėse. Didelė problema, kad įkrovimo stotelės dažnai neveikia“, – pabrėžė D.Jakas.

Anot jo, dėl šios rizikos elektromobilių vairuotojai dažnai paprasčiausia atsisako idėjos važiuoti iš Vilniaus į pajūrį ar kitą ilgesnį maršrutą.

Transporto inovacijų asociacijos direktorė Rugilė Adziukevičiūtė-Buzė svarstė, kad verslas visuomet eina viena koja priekyje ir pirmasis diegia sprendimus – biuruose, darbo, apsipirkimo vietose ir kitur. Tačiau pokyčius galėtų smarkiai paspartinti savivaldybių mokestiniai sprendimai ir savivaldybių proaktyvumas diegiant viešąsias įkrovimo stoteles.

„Pokyčių ratas įsisuks, kai miestuose turėsime žaliąsias zonas, bus taikomi mokesčiai taršiems automobiliams keliuose. Infrastruktūrą būtina plėsti, bet, remiantis Norvegijos ir kitų šalių pavyzdžiu, verta pasižiūrėti, ką galima pasiekti reguliacinėmis priemonėmis. Todėl stoteles diegiančiam verslui siūlyčiau pirmiausia diskutuoti su savivaldybėmis“, – reziumavo R.Adziukevičiūtė-Buzė.