Stiprina kontrolę

„Keleri metai iš eilės LTSA stebi šalies keliuose nesąžiningus kai kurių medienos vežėjų veiksmus. Ignoruojami leistino krovinio svorio reikalavimai iškreipia sąžiningą šio verslo konkurenciją. Pasitaiko, kad sąmoningai, netgi, galima sakyti, ciniškomis priemonėmis ieškoma būdų, kaip išvengti kontrolės keliuose, atsainiai žiūrima į saugaus eismo reikalavimus. Jau ieškoma kompleksinio šios problemos sprendimo bendradarbiaujant su institucijomis, atsakingomis už transporto sritį. Situacijai blogėjant, intensyvesnė miškavežių kontrolė šalies keliuose yra neišvengiama, todėl LTSA ir policija su kitomis organizacijomis šiuo metu ją stiprina“, – sakė LTSA direktorius Genius Lukošius.

LTSA duomenimis, 2023 m. Latvijoje ir Lenkijoje įregistruotų medienos vežėjų pažeidimai, susiję su transporto priemonių antsvoriu, sudarė apie 9 proc. visų šių transporto priemonių fiksuotų pažeidimų, o Lietuvoje – net 76 proc.

Bendras medieną gabenančių vežėjų pažeidimų skaičius nuo visų 2023 m. fiksuotų pažeidimų – 72 proc., vadinasi, trys iš keturių pažeidėjų yra miškavežiai ir jie Lietuvos keliais važiuoja viršydami leistiną transporto priemonės bendrosios masės arba ašių svorį.

Ignoruojami leistino krovinio svorio reikalavimai iškreipia sąžiningą šio verslo konkurenciją.

Sisteminė problema

Valstybinės institucijos miškavežių, kurie viršija leistiną svorį, problemą mato kaip sisteminę.

Verslo orientavimasis tik į pelną sukuria daugybę problemų. Iškreipiama sąžininga transporto įmonių konkurencija, nes sąžiningai dirbantys medienos vežėjai nepajėgūs konkuruoti su vežėjais, pažeidžiančiais taisykles.

Perkrauti medieną vežantys miškavežiai gadina kelių infrastruktūrą. LAKD duomenimis, mūsų šalies keliai, tiltai, viadukai nepritaikyti didelėms apkrovoms, todėl kiekvienas perkrautas miškavežis dar labiau gadina ir taip sudėtingos būklės kelius.

Vežėjai kaip pavyzdį rodo kitas užsienio šalis, netgi kaimyninę Latviją, kur leidžiamas dar didesnis pakrauto miškavežio bendrosios masės svoris. Tokių pokyčių šis sektorius tikisi ir Lietuvoje.

Tačiau svarbu akcentuoti, kad kiekviena ES šalis narė gali savo šalyje nusistatyti vietiniams vežimams tam tikras išimtis, jeigu tam yra rimtų priežasčių. Lietuva numatė 48 t svorį atsižvelgusi į kelių infrastruktūros galimybes, o šiuo metu drąsiau svarstyti apie pokyčius neleidžia ir prasta jos būklė.

Kalbėsis su įmonėmis

LTSA, Valstybinių miškų urėdija, policija, Susisiekimo ministerija ir LAKD siekia, kad transporto įmonių požiūris į saugų eismą ir įstatymų reikalavimus keistųsi.

„Siekiame tausoti mus supančią aplinką: ir miško, ir visos aplinkos infrastruktūrą, to tikimės ir iš mūsų rangovų, medienos vežėjų. Vertiname bendradarbiavimą su kompetentingomis institucijomis. Manau, svarbiausia, kad visų – medienos pardavėjų, vežėjų ir kontroliuojančių institucijų – požiūris į kelių būklę sutaptų ir būtų galima pasiekti sisteminį pokytį“, – teigė VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Pasak G. Lukošiaus, lemiamas vaidmuo tenka transporto įmonių, gabenančių medieną, vadovams ir patiems vairuotojams.

„Būtent nuo jų priklauso, ar šis verslas vieną dieną pasuks sąžiningumo keliu. Šiemet planuojame pradėti dialogą su įmonių vadovais ir asociacijomis. Svarstysime, kokios priemonės gali motyvuoti verslą veikti sąžiningai ir neužmiršti saugaus eismo. Valstybė neatsisako galimybės imtis ir drastiškų priemonių, tačiau pirmiausia reikia išklausyti ir kitą pusę, tuomet galbūt pavyktų kartu situaciją pakreipti gerąja linkme“, – sakė LTSA direktorius.