Smukimas – drastiškas

Nieko blogo nežadėjusi 2020-ųjų pradžia, sulaukus pavasario, virto tikru košmaru daugeliui verslo atstovų. Bene labiausiai kentėjo šalies vežėjai, užgriuvus pandemijai susidūrę su iki tol neregėtais išbandymais. Tačiau uždarytos ar gerokai privertos valstybių sienos buvo toli gražu ne vienintelis iššūkis. Nauji mokesčiai ir apribojimai, nestabili politinė situacija Baltarusijoje – šie metai vežėjams buvo dosnūs kliūčių ir pavojų, dėl kurių šio verslo atstovai patyrė milijoninių nuostolių.

Ne ką pakilesnės nuotaikos ir automobilių prekybos sektoriuje. Nors antrajame ir trečiajame metų ketvirtyje ši ekonomikos atšaka rodė atsigavimo ženklus, antrasis karantinas tiek naujų, tiek naudotų automobilių pardavėjus vėl įstūmė į gilią duobę.

Bendrovės "Autotyrimai" duomenimis, nuo šių metų sausio iki gruodžio Lietuvoje buvo pirmą kartą įregistruota 137 tūkst. naudotų automobilių, t.y. ketvirtadaliu mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Vien praėjusį mėnesį šis rodiklis atsiliko net 40 proc.

Netektys – apie 40 mln. eurų

"Gyvename apimti gilių apmąstymų ir galvos skausmo", – savo atstovaujamo sektoriaus realijomis 2020-aisiais dalijosi Romas Austinskas.

Nacionalinės vežėjų asociacijos "Linava" prezidentas neslepia, kad besibaigiantys metai transporto sektoriui buvo itin sudėtingi.

Komercinio transporto kraujas teka dviem pagrindinėmis arterijomis: keleivių pervežimo ir krovinių gabenimo. Lietuvos keleivinis transportas pirmąjį smūgį patyrė per pavasario karantiną, kai buvo smarkiai apribotos net kelionės viešuoju transportu. Šio sektoriaus atstovai prarado didelius pinigus. Skaičiuojama, kad netektys galėjo siekti iki 40 mln. eurų. Dalį nuostolių padengė valstybės subsidijos, tačiau skylė įmonių biudžete liko didelė. Tad ir metų pabaigoje šio sektoriaus perspektyvos atrodo gana miglotos.

Krovininis transportas pavasarį taip pat buvo sustojęs. Tuo metu visiškai užsidarė Italija, sienas gerokai privėrė Prancūzija ir kitos ekonomiškai išsivysčiusios Europos valstybės. Tai Lietuvos vežėjams atsiliepė itin skaudžiai, nes jų paslaugos orientuotos ne į vidaus, o į užsienio rinkas. Joms tenka net 92 proc. šalyje turimų komercinio transporto pajėgumų. Lietuvos poreikiams aptarnauti užtenka vos 8 proc. turimos technikos ir darbuotojų.

Pasak R.Austinsko, birželio–liepos mėnesiais logistikos sektorius vėl įsibėgėjo ir, nors apyvartos neprilygo pernykštėms, vystėsi gana tolygiai. Nepaisant griežtų suvaržymų, dirbta netgi paskutinėmis metų savaitėmis.

T. Biliūno / Fotobanko nuotr.

Suvaržymai veja iš Lietuvos

Tiesa, šios srities įmonės susidūrė su krūva kitokių iššūkių, dėl kurių vien šiemet užsidarė apie 100 transporto bendrovių. Be to, Lietuvoje nuperkamų vilkikų skaičius sumažėjo apie 60 proc. "Linavos" vadovas neabejoja, kad ir kitąmet vis daugiau vilkikų bus registruojama užsienyje.

Šiemet dar kažkiek laikėmės dėl nukritusių degalų kainų, tačiau nuostoliai dėl pandemijos ir ES direktyvų su kaupu nusvėrė tuos nedidelius privalumus.

Tai lemia dvi priežastys: nepalanki bankų politika vežėjų atžvilgiu ir ES Mobilumo paketas. Pagal šį dokumentą vilkikai kas aštuonias savaites turi grįžti į įmonės registracijos šalį. Tą patį kas keturias savaites privalo padaryti ir vairuotojas.

Anot vežėjų, vairuotojui parvykti iš Vokietijos ar Prancūzijos užtrunka ne mažiau penkiolika valandų, o dar devynias valandas jis turi privalomai ilsėtis. Taip iš darbo grafiko dingsta visa para. Tokia pati procedūra laukia ir grąžinant darbuotoją atgal į Vakarų Europos šalis. Išlaidas padidino ir draudžiamas vairuotojams 45 val. bei ilgesnis poilsis vilkikų kabinoje. Skaičiuojama, kad dėl šių naujovių vairuotojo išlaikymas įmonėms pabrango vidutiniškai 250 eurų per mėnesį.

"Šiemet dar kažkiek laikėmės dėl nukritusių degalų kainų, tačiau nuostoliai dėl pandemijos ir ES direktyvų su kaupu nusvėrė tuos nedidelius privalumus", – pasakojo R.Austinskas.

Romas Austinskas. V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

Atsigavimo teks palaukti

Žvelgdamas į 2021-ųjų perspektyvas, Vežėjų asociacijos vadovas išsakė viltis, kad dabar galiojantį Mobilumo paketą pavyks pakoreguoti. Neseniai šis reglamentas buvo apskųstas ES Teisingumo teismui. Dar labiau procesą galėtų išjudinti politikai, įvairių valstybių europarlamentarai, kurie padėtų liberalizuoti bent griežčiausias paketo normas, dėl kurių nuostolių patiria daugelio šalių vežėjai.

Kita vertus, ir taip išaugusias išlaidas padidins Europos Žaliojo kurso paketas, kurio tikslas mažinti aplinkos taršą tarp kitų priemonių ir naudojant švaresnį transportą. Vežėjai privalės atnaujinti savo turimą techniką, papildomai investuoti į mažiau taršias ar net visai ekologiškas priemones.

Vis dėlto, kad viskas neatrodytų vien tamsiomis spalvomis, R.Austinskas neabejoja, jog Lietuvos vežėjai turi savų privalumų prieš kai kurių kitų šalių įmones.

"Lietuvos įmonės per daugelį metų įrodė, kad yra kvalifikuotos ir patikimos partnerės krovinių bei keleivių gabenimo srityje. Tad kontaktų ir žinių mūsų vežėjams netrūksta. Tikiu, kad visi kartu įveiksime iššūkius, – sakė pašnekovas. – Ateinančiais metais norėtųsi daugiau palaikymo iš politikų ir mūsų partneriais turinčių būti profesinių sąjungų, nes tik veikdami išvien galime sėkmingai dirbti ir uždirbti."

Nors COVID-19 viruso suvaldymo tempus nuspėti sunku, "Linavos" vadovo nuomone, pirmasis 2021-ųjų metų ketvirtis vežėjams bus sudėtingas ir dėl pandemijos padarinių. Spartesnį įsibėgėjimą ir užsakymų augimą galima prognozuoti nebent antrajame ketvirtyje, jei Europoje atlikus vakcinaciją bus suvaldyta pandeminė situacija.

Evaldo Šemioto nuotr.

Nelengva ir prekeiviams

2020-ieji buvo nelengvi ir automobilių prekeiviams. Didžiausią Baltijos šalyse automobilių turgų administruojančios bendrovės "Varanas" vadovas Valentinas Naujanis taip pat pabrėžė Lietuvos verslininkų priklausomybę nuo užsienio rinkų.

Pasak jo, pirmasis karantinas šio sektoriaus atstovams buvo itin skausmingas, nes užsidarė valstybių sienos. Be to, pavasarį keletui savaičių duris buvo užvėrusi valstybinė įmonė "Regitra", be kurios tiesioginių paslaugų tapo neįmanoma Lietuvoje įregistruoti iš užsienio įvežtų automobilių.

"Du pavasario mėnesiai buvo, galima sakyti, tušti. Vėliau kiek atsigavome, bet įprastų srautų nepasiekėme. Dabar vėl įvesti nauji apribojimai, tad galutiniai metų skaičiai turbūt nebus labai guodžiantys", – sakė pašnekovas.

Tiesa, pavasarinius praradimus verslininkams kiek kompensavo bumas, metų viduryje kilęs prieš įvedant taršos mokestį.

Antrasis karantinas buvo šiek tiek lengvesnis, nes iki visiško darbo nutraukimo neprieita. Vis dėlto pirkėjų mobilumą gerokai apsunkino prieš didžiąsias metų šventes įvestas migracijos tarp miestų apribojimas. Kita vertus, šventiniu laikotarpiu ir iškart po jo  ankstesniais metais ir būdavo fiksuojamas tam tikras sąstingis.

"Mūsų verslininkai dar gerokai iki švenčių tradiciškai skubėdavo iš Vakarų Europos atsivežti daugiau automobilių, nes vėliau ten užsidaro vadinamieji garažai, tad nebelieka galimybės užsakyti norimą mašiną. Savotiškas štilis tęsdavosi ir sausio mėnesį, nes europiečiai tada įprastai atostogauja. Kaip bus dabar, matysime, bet šie metai gerokai skiriasi nuo įprastų", – konstatavo V.Naujanis.

Valentinas Naujanis. Elijaus Kniežausko nuotr.

Priklausomi nuo muitų

Jei žmogui reikia talpaus šeimos automobilio, jis, nežiūrint į mokesčius, ir toliau dairysis vienatūrio, vien dėl taupumo nepersės į mažalitražį automobiliuką.

Bendrovės vadovas juokavo, kad anksčiau tokios pauzės pačiam turgui išeidavo į naudą. Dėl mažėjusių pardavimų turgaus teritorijoje esančios aikštelės būdavo nuolat užimtos automobilių, todėl į kasą nuolat kapsėjo tam tikri nedideli mokesčiai už stovėjimo vietą. Tačiau, žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, ir pačiai turgų administruojančiai bendrovei yra geriau, kai klientai sėkmingai parduoda savo produkciją bei vėl atsiveža naujos. Šiemet tiek prekeiviai, tiek pirkėjai buvo vangesni ir perprodukcijos atvejų beveik nepasitaikė.

Kalėdinių švenčių pabaigos nekantriai lauks ir pirkėjai iš Ukrainos, 2020-aisiais buvę populiariausi Kauno turgaus svečiai. Su jais siejamos ir turgaus prekeivių viltys ateinantiems metams.

"Visi prekeiviai laukia to vadinamo didžiojo pirkėjo, kuris užplūstų turgų ir aikšteles. Ukrainiečiai pas mus gali tapti dar labiau geidžiamais klientais, bet viskas priklauso nuo jų šalyje taikomų muito mokesčių. Juos sumažinus ar panaikinus, jie būtų suinteresuoti Lietuvoje nupirkti kur kas daugiau mašinų nei iki šiol. Lygai taip pat mūsų žmonių pardavimus paveiktų muito mokesčių permainos ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Vidurinės Azijos valstybėse", – svarstė V.Naujanis.

Automobilių rinkos žinovas nemano, kad 2021-ųjų pardavimams didelės įtakos turėtų mūsų šalyje šiemet įvestas taršos mokestis ar šio mokesčio reformos. Jo nuomone, žmogus, ketinantis už 3–4 tūkst. eurų įsigyti automobilį, ras 100 eurų, kad sumokėtų taršos mokestį. Ekologiškesnių, pavyzdžiui, hibridinių mašinų didelio antplūdžio turguje taip pat nenusimato.

"Jei žmogui reikia talpaus šeimos automobilio, jis, nežiūrint į mokesčius, ir toliau dairysis vienatūrio, vien dėl taupumo nepersės į mažalitražį automobiliuką. Galbūt pirkėjas stengsis nusiderėti galutinę mašinos kainą, bet savo poreikių nepakeis", – aiškino pašnekovas.