Su privaloma technine automobilio apžiūra šį mėnesį susidūręs kaunietis ją prilygino korupcija atsiduodančiai loterijai. Apžiūros centrų atstovai tikina, kad reikšmingos specialistų klaidos – labai retos, o piknaudžiavimui uždėtas ankštas apynasris.

Užfiksavo skirtingus trūkumus

„Padariau dvi galimas išvadas: arba kontrolieriai norėjo kyšio, arba jiems nurodyta specialiai išsigalvoti trūkumų, kad vairuotojai vėl atvažiuotų ir vėl mokėtų už apžiūrą“, – pareiškė prieš porą savaičių savo penkerių metų amžiaus automobilį per dieną į du techninės apžiūros taškus nuvairavęs kaunietis Tautvydas (pašnekovo tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Chemijos g. esančiame techninės apžiūros centre Tautvydo mašiną apžiūrėjęs specialistas pažymėjo, kad stipriai pažeista transporto priemonės padanga. Taip pat pastebėta, kad netinkamai sureguliuoti priekiniai žibintai.

Su išvada dėl padangos pažeidimo nesutikęs Tautvydas nuskubėjo į techninės apžiūros stotį, įsikūrusią Vilijampolėje, kurioje užfiksuoti kitokie pažeidimai: nustatytų reikalavimų neatitinka padangos protektoriaus gylys, kliba stabilizatorius. Dėl žibintų sureguliavimo šioje stotyje esantis šviesos fiksavimo prietaisas neturėjo priekaištų.

„Vadinasi, techninės apžiūros centruose negalima pasitikėti nei žmonėmis, nei prietaisais. Gal ir korupcija dvelkia“, – svarstė Tautvydas.

Teisino darbuotojus

Kaune, Kėdainiuose, Jonavoje ir Kaišiadoryse esančius techninės apžiūros taškus vienijančios bendrovės Kauno techninės apžiūros centro direktorius Gintaras Ciegis tikino, kad ši istorija yra kur kas paprastesnė, nei gali pasirodyti.

„Mes turime nuotrauką, kuri įrodo, kad padangos šone protektorius nudilęs, jo išvis nėra. Iki kovo toks trūkumas buvo įvardijamas kaip padangos pažeidimas. Tad nekeista, kad dviejų centrų darbuotojai tą patį trūkumą įvardijo skirtingai. Svarbiausia, kad abiem atvejais kalbama apie tą pačią padangą“, – kalbėjo G.Ciegis.

Maža to, Kauno techninės apžiūros centro direktorius teigia neturintis darbuotojams priekaištų ir dėl skirtingai įvertintos automobilio pakabos būklės.

„Teisūs jie abu. Pirmasis įvertino, kad stabilizatorius nekelia pavojaus saugumui ir apie pastebėtą nedidelį trūkumą informavo savininką, bet šio trūkumo neįtraukė į apžiūros rezultatų kortelę. Jis to neprivalėjo daryti, nes išties tai yra nereikšmingas trūkumas. O kitas darbuotojas buvo tikras biurokratas ir pažymėjo viską, kas įmanoma“, – dėstė G.Ciegis.

Žmogus – ne robotas

Per automobilių techninę apžiūrą užfiksuoti rezultatai akimirksniu keliauja į bendrą sistemą. Duomenys apie stabdžių būklę, žibintų sureguliavimą, kenksmingų medžiagų išmetimą duomenų bazę pasiekia automatiškai, be jokio kontrolieriaus įsikišimo, tačiau pakaba ir vizualiai matomi trūkumai palikti žmogaus kompetencijai. Techninės apžiūros stotyse dirbantys specialistai turi įveikti specialius mokymus, tačiau kompetencijos ir patirties kartais gali pritrūkti.

„Dideli trūkumai pro akis nepraslysta, bet žmogus – ne robotas. Smulkių trūkumų jis gali ir nepastebėti“, – pripažino G.Ciegis.

Su techninę apžiūrą atliekančių kontrolierių darbu neretai susiduriantys specialistai teigia, kad žmogiškasis faktorius išlieka daug svarbesnis, nei gali atrodyti.

„Žmogiškasis faktorius yra vienas iš pagrindinių dalykų. Gal ir perdedu, bet galima sakyti, kad jei kontrolierius blogai miegojo – sėkmingo techninės apžiūros rezultato nesitikėk. Beveik visose mašinose galima prie ko nors prisikabinti“, – pastebėjo „Autokurto“ lengvųjų automobilių serviso vadovas Lionginas Garnys.

Kalibruota technika turėtų veikti patikimai, tačiau ji gali parodyti netikslius rezultatus, jei su aparatais netinkamai elgiamasi arba nemokama naudotis. Pavyzdžiui, išmetamųjų kenksmingų medžiagų matavimas turi būti atliekamas varikliui įšilus iki tam tikros temperatūros. Jei automobilis žiemą ilgai stovėjo eilėje prie techninės apžiūros centro, tikėtina, kad išmetamųjų kenksmingų medžiagų matavimas gali būti netikslus.

Savo teisumu įsitikinę vairuotojai techninių apžiūrų centrų duomenis gali skųsti Valstybinei kelių transporto inspekcijai.

Žibintai – galvos skausmas

L.Garnio nenustebino ir pasakojimas apie skirtingai Tautvydo automobilio žibintų skleidžiamos šviesos srautą matavusius prietaisus.

„Apie tai girdėjau ne kartą. Mums ir patiems nutiko panaši istorija. Dėl šviesų techninės apžiūros stotyje užkliuvusiam automobiliui nieko nedarėme, nieko nereguliavome, o į tą pačią stotį nuvažiavome po valandos. Šviesos neužkliuvo“, – juokėsi L.Garnys.

G.Ciegis teigė negalintis tiksliai paaiškinti, kodėl per pirmąją techninę apžiūrą prietaisai rodė, kad žibintai nesureguliuoti, o vėliau trūkumų nepastebėta.

„Tai priklauso nuo daugybės faktorių: nuo oro slėgio padangose, amortizatorių darbo, vietos, kur pastatytas automobilis“, – dėstė G.Ciegis.

Jo teigimu, ne kartą buvo įsitikinta, kad kai kurie sugebėjimu tinkamai sureguliuoti žibintus besigiriantys autoservisai, tai daro nesukalibruotais prietaisais arba to net nemoka daryti. Nesureguliuoti žibintai – vienas dažniausiai pasitaikančių ir gana dažnai ginčų sukeliančių trūkumų.

„Todėl dažniausiai mes patys pareguliuojame šviesas, nors to ir neprivalome daryti“, – sakė G.Ciegis.

Praslysti vis sunkiau

Techninės apžiūros procese išlikęs gana svarus žmogiškasis faktorius vis dar palieka tikimybę, kad patikras įveiks ir to nevertos transporto priemonės. Per šiuos metus griežtėjo reikalavimai ne tik automobiliams, bet ir kontrolieriams. Keturis kartus didelių trūkumų nepastebėjęs kontrolierius tiesiog lekia iš darbo. Per kelis pastaruosius metus iš Kauno techninės apžiūros centro buvo atleisti trys. Kalbas apie nedidelių kyšių pagalbą nesunkiai įveikiamą techninę apžiūrą ima keisti pasakojimai apie neprieinamus kontrolierius.

„Pastebėjome, kad per pastaruosius kelerius metus tvarka labai sugriežtėjo. Viską kompiuterizavo, sustatė vaizdo stebėjimo kameras, todėl kontrolieriai visas procedūras atlieka vis formaliau“, – pastebėjo autoserviso „Žaliakalnio žėrutis“ direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Stundžia.

„Už pinigus galima padaryti viską. Neabejoju, kad už juos galima įveikti ir techninę apžiūrą, tačiau dabar jau reikia gerai pažinoti tuos žmonės, kurie tarpininkauja“, – kalbėjo prisistatyti nenorėjęs vieno automobilių serviso vadovas.

Atkasa senus darbelius

Visi šalies techninės apžiūros centrai šiuo metu naudojasi kontrolierius kyšininkus į neviltį varančia sistema, kuri automatiškai praneša apie būtiną pakartotinį įtartinos transporto priemonės patikrinimą. Pirmąkart tikrinęs kontrolierius apie pakartotinę reviziją sužino tik tuomet, kai bando atspausdinti techninės apžiūros rezultatų kortelę. Pirmo kontrolieriaus darbą nedelsiant tikrinantis kitas kontrolierius taip pat gali būti tikrinamas, tad rizikuoti gali bandyti tik didžiausi pramuštgalviai.

Į pakartotinai privalomai tikrinamųjų sąrašą automobiliai gali patekti dėl įvairių priežasčių.

„Sistema mums leidžia naudoti labai įvairius pjūvius ir matyti labai įdomias tendencijas. Pavyzdžiui, per šią sistemą pastebėjome, kad kai kuriuos taksi automobilius daug metų tikrina tie patys kontrolieriai. Jie keičia darbo vietas, o automobiliai seka iš paskos. Tai negali būti sutapimas, todėl kai tos mašinos į techninės apžiūros centrą atvažiuos kitą kartą, sistema automatiškai po pirmos apžiūros praneš apie būtiną antrą patikrą, kurią privalės atlikti kitas kontrolierius“, – aiškino Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ direktorius Gintautas Šlėderis.

Automobiliai į juodąjį sąrašą gali patekti vien dėl to, kad važiuodamas gatve apsipylė įtartinais dūmais, o tai pastebėjo priėjimą prie sistemos turintis specialistas.

„To automobilio valstybinis numeris bus įtrauktas į duomenų bazę ir, vairuotojui atvykus į techninės apžiūros centrą, automobilis bus patikrintas dukart“, – kalbėjo G.Šlėderis.

„Mes į sąrašą įtraukiame net tuos automobilius, kuriais atvažiavę vairuotojai elgėsi įtartinai: ilgai trynėsi, kažko laukė, kažką praleido be eilės“, – pasakojo G.Ciegis.

Kontrolės sistemos atkapstytų įtartinų tendencijų epicentre atsidūrę kontrolieriai sulaukia atestacijų.

„Įtariamų kyšininkų su kyšiu nepagauname, bet jie supranta, kad yra stebimi“, – sakė G.Šlėderis.