Neseniai žiniasklaidoje pasigirdo pranešimų, esą ES transporto ministrai susitarė dėl vienodų baudų už keturis pavojingiausiais laikomus Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus: greičio viršijimą, vairavimą neblaiviam, važiavimą degant raudonam šviesoforo signalui ir važiavimą neprisisegus saugos diržų. Tačiau Lietuvoje dirbantys Europos Komisijos (EK) pareigūnai patikino, kad ši informacija nevisiškai tiksli: siekiama ne unifikuoti baudas, o sukurti bendrą duomenų bazę. Ja naudodamiesi Europos šalių policininkai galės persekioti svetimose šalyse siautėjančius kelių chuliganus.

Lygybės siekis

Dar pavasarį EK priėmė direktyvos, kuria siekiama palengvinti kelių saugumui didžiausią pavojų keliančių pažeidėjų teisminį persekiojimą už nacionalinių sienų ribų, pasiūlymą. Jo tikslas – įdiegti technines ir teisines priemones, leidžiančių nustatyti Europos vairuotojų, padariusių pažeidimus ne transporto priemonės registravimo valstybėje narėje, tapatybę, taigi ir bausti. Politikai mano, kad įgyvendinus šią priemonę, pagerės Europos kelių eismo saugumas, tai turės teigiamos įtakos tiek tranzitu vykstančių, tiek vietos vairuotojų elgesiui. Be to, šiems vairuotojams nebus taikomos skirtingos sąlygos, kaip dažnai būdavo anksčiau.

"Kelių eismo saugumas rūpi visiems ir tai vienas Komisijos prioritetų. 2001 m. užsibrėžta per dešimt metų perpus sumažinti žūstančiųjų keliuose skaičių. Norint tai įgyvendinti, reikia dar labiau stengtis. Ką tik priimta direktyva – itin svarbi Europos eismo saugumui gerinti priimtų priemonių dalis", – teigė už transportą atsakingas EK pirmininko pavaduotojas Jacquesas Barrotas.

Šiuo metu vairuodamas kitoje ES šalyje registruotą transporto priemonę KET pažeidęs vairuotojas baudžiamas labai retai, nes nėra galimybių nustatyti jo tapatybę ar patikrinti adresą, kuriuo registruota transporto priemonė. Nebaudžiami vairuotojai ne tik kelia grėsmę saugumui – taip diskriminuojami vietos pažeidėjai, kuriems sankcijos taikomos.

Gelbės elektronika

Siekdama ištaisyti padėtį EK nori visose ES šalyse įdiegti sistemą, kuri palengvintų vairuotojų, padariusių dažniausiai kelių eismo įvykius sukeliančių pažeidimų, teisminį persekiojimą už nacionalinių sienų ribų. Keitimosi elektroniniais duomenimis tinklas suteiks galimybę siųsti eismo pažeidimų protokolus į užsienį. To reikia, kad valstybės narės imtųsi administracinių priemonių. Palyginti su šiuo metu atliekamu neelektroniniu dokumentų tikrinimu, tvarka bus paprastesnė.

Politikai siūlo Europoje galiojantį baudžiamąjį persekiojimą taikyti už keturis KET pažeidimus: greičio viršijimą, vairavimą esant neblaiviam, važiavimą neprisisegus saugos diržų ir važiavimą degant raudonam šviesoforo signalui. Dėl šių pažeidimų kyla daugiausia eismo įvykių, keliuose žūva daugiausia žmonių – beveik 75 proc. Ateityje taip pat gali būti baudžiama už vairavimą apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, neapsidraudus ar kalbant mobiliuoju telefonu.

Nors nedrausmingi užsienio vairuotojai ir lig šiol bausti, tačiau, kad jie būtų buvę teisingai nubausti – labiau išimtis, nei taisyklė. Dėl pernelyg didelių baudų administravimo išlaidų ieškoti pažeidėjo Europoje ryžtamasi labai retai. Įdiegus vieną elektroninę sistemą, kuria bus keičiamasi duomenimis, taisykles pažeidęs automobilio savininkas tikrai sulauks baudos kvito bet kurioje ES šalyje. Kvite bus nurodytas pažeidimas, baudos dydis ir nurodyta apeliacijos teikimo tvarka. Baudų išieškojimas iš nesiruošiančių jas mokėti vairuotojų nesiskirs nuo įprastinės tvarkos kiekvienoje šalyje.
EK strategai tikisi, kad įdiegus veiksmingą pažeidėjų teisminio persekiojimo už nacionalinių sienų ribų sistemą, žūstančiųjų eismo įvykiuose skaičius turėtų gerokai sumažėti.

Politikai taip pat siūlo šalyse, kuriose mirtinų avarijų skaičius viršija ES vidurkį, rengti bent 30 proc. daugiau greičio tikrinimo akcijų. Be to, pareigūnai kiekvienais metais turėtų patikrinti mažiausiai 30 proc. visų vairuotojų blaivumą.

Baudų ekvilibristika

Eismo saugumo specialistai rekomenduoja prieš važiuojant į užsienį susipažinti su konkrečių šalių, per kurias drieksis kelionės maršrutas, naujausiais KET reikalavimais ir baudomis. Bene labiausiai atskirose ES šalyse skiriasi taisyklės, kuriose numatyta maksimali leistina alkoholio koncentracija vairuotojo kraujyje. Antai Slovakijoje, Čekijoje ir Vengrijoje sėsti prie vairo galima tik visiškai blaiviems, o Liuksemburge, Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje leidžiamas važiuoti "šilusiems" iki 0,8 promilės.

Baudos už tokį pat girtumą gerokai skiriasi. Vokietijos automobilininkų klubo ADAC duomenimis, Airijoje išgėrus daugiau, nei leidžiama teks pakloti ne mažesnę kaip 1270 eurų baudą, o Didžiojoje Britanijoje – net iki 6500 eurų. Slovakijoje įkaušęs vairuotojas turės mokėti ne mažiau 310 eurų, Čekijoje – ne mažiau 1 tūkst. eurų. Likusiose Europos šalyse, kur maksimali leistina alkoholio koncentracija vairuotojų kraujyje – 0,5 promilės, šią ribą peržengusiems baudos svyruoja 140–500 eurų.

Pasak ADAC juridinio skyriaus atstovo Michaelio Nisseno, pastaruoju metu beveik visose Europos šalyse didinamos baudos net už smulkius KET pažeidimus. Pavyzdžiui, Danijoje, Airijoje, Ispanijoje ir Norvegijoje automobilį pastačius neleistinoje vietoje reikės mokėti 70–95 eurų baudą.

Nesumokėjus baudos vietoje, kurioje padarytas nusižengimas, kai kuriose šalyse transporto priemonė gali būti konfiskuota, vairuotojas sulaikytas arba pareikalauta baudos dydį atitinkančio užstato.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad daugelyje valstybių nustatyta griežta tiesioginė transporto priemonių savininko atsakomybė, net jei jis ir nebuvo automobilyje, su kuriuo įvykdytas pažeidimas. Pavyzdžiui, Olandijoje transporto priemonės savininkas, o ne vairuotojas privalo atlyginti išlaidas už KET pažeidimų padarinius.

Baudos už greičio viršijimą beveik visur skiriamos iš karto, sustabžius pažeidėjo transporto priemonę. Jei vairuotojas neturi reikiamos pinigų sumos, daugelyje valstybių eismo priežiūros pareigūnai reikalauja užstato. Vėliau pažeidėjas gauna pranešimą iš įstaigos arba teismo, kuriuo informuojama apie tikslų baudos dydį. Norint išvengti papildomų skaičiavimų, šis dydis dažniausiai sutampa su užstato verte.

Užsienio pažeidėjai pagauti stovintys neleistinoje vietoje, bet iš karto negalintys sumokėti baudos dažnai paliekami ramybėje. Pasak ADAC atstovo, išieškoti nedideles baudas iš užsienio piliečių beveik neįmanoma, nes tik Vokietija ir Austrija yra pasirašiusios susitarimą dėl pagalbos įgyvendinant teismo sprendimus pagal pažeidimų vykdomuosius raštus, kai bauda viršija 25 eurus.

Dažnai po kitas užsienio šalis važinėjantiems vairuotojams dėl to džiaugtis nevertėtų, nes kai kuriose valstybėse informacija apie pažeidėjus ir jiems skirtas baudas saugoma iki penkerių metų. Nesumokėjus anksčiau skirtos baudos, kelionės metu gresia dar ir papildoma bauda.

Europos saugaus eismo politika

ES kelių eismo saugumo tikslas – iki 2010-ųjų perpus, palyginti su 2001-aisiais, sumažinti žūstančiųjų keliuose skaičių.

2001 m. 27-ių šalių, kurios šiandien yra ES narės, keliuose žuvo 54 tūkst. žmonių.
2001–2007 m. žuvusiųjų sumažėjo 20 proc., nors norint pasiekti užsibrėžtą 2010 m. tikslą, reikėtų 37 proc.

2007 m., pirmą kartą nuo 2001-ųjų, žuvusiųjų keliuose nesumažėjo, jų buvo 43 tūkst. Tiek žmonių žūtų, jei kiekvieną savaitę Europoje įvyktų po penkias vidutinio dydžio keleivinių lėktuvų katastrofas.

Promilių normos ir baudos vairuotojams

ADAC inf.