Metams liko be teisių

"Monster Golf" pavadinto savadarbio šedevro kelionė po sostinę, kai N.Daunoravičius pavojingai manevruoja tarp kitų automobilių ir pažeidžia ne vieną Kelių eismo taisyklę, tapo vienu žiūrimiausių "Norbefilms" kanalo vaizdo įrašų. Siužetas, kuriame nusifilmavo ir žinomas pramogų pasaulio atstovas Vaidotas Gricevičius, surinko apie pusę milijono peržiūrų ir jo autoriui "YouTube" platformoje uždirbo apvalią sumą.

Tiesa, N.Daunoravičiaus pajamas kiek aptirpdė Lietuvos kelių policijos tarnyba, už chuliganišką vairavimą ir kitus KET pažeidimus jam skyrusi 225 eurų piniginę baudą. Garsiausiam Lietuvos šonaslydžio rungties asui kur kas skaudžiau atsiliepė kita policijos skirta bausmė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių.

Nors policija paaiškino, kad bauda skirta už chuliganišką vairavimą, o pati transporto priemonė neatitiko techninių reikalavimų, N.Daunoravičius su bausme nesutiko.

"Skelbiama, kad sukėliau pavojų kitiems eismo dalyviams, jų gyvybei. Mes to nedarėme. Šią transporto priemonę pirmiausia išbandėme savo teritorijoje ir nebūtume važiavę į gatvę, jei automobilis būtų nepatikimas. Mes nieko neslepiame, nufilmavome vaizdo įrašą apie tai. Jei darytume ką blogo – nefilmuotume. Filmuodami padarėme nusižengimų, bet chuliganiškai nevairavome, nevažiavome į Vilniaus centrą", – žiniasklaidai teisinosi jis.

Vyras vylėsi, kad galiausiai pareigūnai apsiribos pinigine bauda, o vairuotojo pažymėjimas, jam būtinas kasdienėje veikoje, liks galioti.

Precedentas: N.Daunoravičiaus pasivažinėjimas perdirbtu golfu sukėlė diskusijų audrą. "Instagram" nuotr.

Policija nubrėžė ribą

Šiuos Norbės argumentus palaikė gausybė interneto komentatorių, tačiau buvo ir nemažai tokių, kurie pritarė pareigūnų veiksmams. Juolab kad ir vaizdo įraše ne kartą girdėti pačių jo herojų šauksmai apie klibančius ratus, kurie, jei būtų atitrūkę nuo mašinos, galėjo sužaloti praeivius ar sukelti eismo įvykį.

Situacijai neliko abejingas ir žinomas Dakaro lenktynininkas Benediktas Vanagas, pripažinęs, kad ji nevienareikšmiška.

"Esu tikras, kad šiuo veiksmu Lietuvos policija užbrėžė raudoną liniją, kurios nederėtų peržengti. Sukūrė precedentą ir parodė, ko tikrai netoleruos ateityje (pramogų dalykai, kurie nesaugūs bei nedera su KET). Vadinasi, tai buvo ne tik statistinis pažeidimo fiksavimas, bet ir politinis pareiškimas su kuo policija nesitaikstys", – svarstė B.Vanagas.

Jo nuomone, N.Daunoravičius sankcijų galėjo išvengti, jei būtų išbandęs savo "bolidą" uždaroje trasoje ir saugiai nufilmavęs turinį apie jį savo sekėjams.

"Nuoširdžiai gaila Norberto, bet suprantu ir Lietuvos policijos požiūrį. Kitose išsivysčiusiose valstybėse, tikėtina, finansinė bauda galėjo būti ir gerokai didesnė. Turbūt tai pamoka / žinutė, kurią turėtume išmokti. Jei nebūtų kilęs toks didelis ažiotažas, greičiausiai tai kartotųsi ir ateityje. Policija tikrai sugebėjo perduoti žinią ir jos svarbą", – pripažino B.Vanagas.

Istorija: prieš penkis dešimtmečius surinktas lietuviškas savadarbis "Luodis" šiuo metu rengiamas techninei apžiūrai. R. Žičkaus nuotr.

Medžiojo peržiūras?

Garsiam lenktynininkui pritarė ir Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas.

„Vardan ko buvo tas eksperimentas? Jo prasmė būtų, jei Norbertas būtų nuvažiavęs į kokią uždarą teritoriją ir ten būtų pasiekęs tokias apkrovas, kada tie ratai nuplyšta ir kad neišvengiamai toli nulekia. T.y. parodytų jog traktoriaus ratų ir kompaktinės klasės hečbeko sukryžminimas yra absoliuti nesąmonė. Kitaip tariant, išbandytų ribas ir nustatytų žalą, kurią gali padaryti toks ratas, tarkime, įsirėžęs į kitą automobilį ar kokią kliūtį. Bet nieko tokio nebuvo - tik šou, skirtas pasimaivyti ir pririnkti „Youtube“ peržiūrų. Todėl ir policijos jam skirtos sankcijos yra suprantamos“, - įsitikinęs R.Gabartas.

Daugybę metų automobilizmo temas žiniasklaidoje nagrinėjęs specialistas mano, jog vienintelis prasmingas šios istorijos aspektas - kilusi diskusija dėl chuliganiško vairavimo traktavimo. Ši sąvoka labai plati, todėl kartais atrodo ne visai teisinga. Pavyzdžiui, vienoda atsakomybė taikoma vairuotojui, kuris žiemą išbandydamas rankinį stabdį, jį staigiai užtraukia ir automobilis ima slysti. Tokia pat chuligano etiketė klijuojama ir išties pavojingai manevruojančiam kelių gaideliui.

Dėl grožio aukoja saugumą

R.Gabartas palietė ir kitą su monstrinio golfo skandalu susijusį aspektą – automobilio techninius perdirbimus ir patobulinimus.

"Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad iš kėbulo išsikišę ratai arba ant pilvo gulintis automobilis yra gražu, tačiau grožis yra labai subjektyvi sąvoka. Kas vienam gražu, kitam gali būti visiškai nepriimtina. Kur kas objektyvesni yra techniniai kriterijai, pavyzdžiui, jei patobulintam "šedevrui" pasiūlytum palenktyniauti trasoje, būtų nesunku įsitikinti, kad greičiu jis neprilygsta gamykliniam analogui. Jau nekalbant apie važiavimo saugumą. Standartinius automobilius kuria armijos inžinierių, tam procesui išleidžiami milijonai pinigų. Viskas daroma tam, kad mašina optimaliai tvarkytųsi su kelyje tykančiais iššūkiais", – argumentavo pašnekovas.

Pasak R.Gabarto, gamykliniai automobiliai tobulinami nuosekliai, remiantis daugybės metų patirtimi, todėl labai nesinori, kad kokie nors "kalviai" mašiną perdirbtų taip, kaip jiems patiems atrodo geriau, nes visa tai kelyje gali virsti žmonių aukomis.

"Savadarbiai dalykai yra veikiau konstravimo aistros patenkinimas, nei automobilio patobulinimas", – įsitikinęs R.Gabartas.

Nepritapo: prieš gerą dešimtmetį Lietuvoje mėginta rinkti panašius roadster tipo automobilius, tačiau jie rinkoje neprigijo. R. Sedlevičiaus / Fotobankas nuotr.

Sustabdė saugikliai

Įmonės "Transeksta" specialistų teigimu, techninės apžiūros įmonės pastaraisiais metais dažniau susiduria su savadarbėmis priekabomis, o bandymai konstruoti ar radikaliai perdirbti automobilius buvo populiarūs daugmaž iki 2000-ųjų. Vėliau į lietuviškus teisės aktus perkelti įvairūs europiniai atitikties reikalavimai gerokai apsunkino tokius eksperimentus.

Anot R.Gabarto, dėl savadarbių transporto priemonių legalizavimo Lietuvoje įdiegti dideli saugikliai. Net ir sukomplektavus automobilį iš gamyklinių dalių privaloma atlikti vairo, stabdžių ir kitokias ekspertizes bei bandymus, kurie kainuoja itin brangiai.

Anksčiau Lietuvoje buvo nemažai bandymų įsivežti ir įregistruoti automobilius iš Anglijos, Airijos ar kitų šalių, kur eismas vyksta priešinga puse nei didžiojoje dalyje Europos. Tam reikalui norėta perdirbti dešiniavairius automobilius. Tačiau prieš keletą metų Lietuvos transporto saugos administracija priėmė itin griežtas taisykles. Tai gerokai atvėsino vairuotojų norą perkelti  vairą į kairę pusę ir tokių registravimų tiesiog neliko.

Kitas dalykas, kad kai kurie iš užsienio įvežti norimi automobiliai gali neatitikti kitų reikalavimų, pavyzdžiui, taršos. Vienas garsus mūsų šalies lenktynininkas norėjo į Lietuvą iš Baltarusijos atvežti galingų "Toyota Land Cruiser", tačiau idėjos teko atsisakyti. Baltarusijos rinkai skirtų visureigių, nors jie buvo visiškai nauji, nebūtų galima įregistruoti Lietuvoje dėl skirtingų taršos parametrų. Mūsų šalyje registruojant automobilį taikomas Euro 6 taršos standartas, o kaimyninėje valstybėje galioja žemesnis – Euro 5 ar 4 standartas.

Savadarbiai Lietuvoje neprigijo

Lietuvoje pagamintiems savadarbiams ar patobulintiems automobiliams įveikti techninę apžiūrą tampa didžiuliu iššūkiu. Šią paslaugą teikiančios įmonės vadovaujasi griežtu savo procedūrų reglamentu. Kita vertus, jei kažkas perdirbimus bando nuslėpti, yra tikimybė, kad juos gali užmaskuoti apdailos detalėmis ir t.t.

R.Gabartas šypsojosi prisimindamas jo regėtą "patobulintą" "Mercedes" automobilį. Erdviam S klasės limuzinui buvo išpjauti slenksčiai, tiesa, tai daryta ne kokiais nors estetiniais ar technologiniais sumetimais, o tam, kad prabangi mašina galėtų vežti kontrabandines cigaretes. Ir tas limuzinas įkliuvo ne techninės apžiūros stotyje, o kriminalistams, pasitelkusiems specialią aparatūrą.

Tiesa, techninės apžiūros specialistai prisimena ir teigiamų pavyzdžių. Prieš gerą dešimtmetį Kaune buvo pradėti rinkti vadinamieji kitkarai – egzotiškų keturračių pusfabrikačiai. Bendrovė "Adampolis", iš gamyklinių detalių komplektų surinkusi angliško roadsterio prototipą, ketino pradėti masinę jų gamybą. Automobiliai atitiko Lietuvoje taikomus techninius reikalavimus ir galėjo būti registruojami, tačiau nesulaukė pasisekimo rinkoje dėl aukštos kainos.

Gana tikslias anksčiau gaminto automobilio kopijas ar jų interpretacijas bene pirmasis Lietuvoje prieš dešimtmetį pradėjo gaminti kaunietis Ričardas Bartuškevičius. Pirmasis verslininko kūrinys buvo legendinis "Cobra", paskui jis pagamino "Lotus Super Seven".

Prieš dešimtmetį savadarbis automobilis buvo sukonstruotas ir Panevėžyje. Šiame mieste automechaniku dirbantis vyras mašiną surinko per pusantrų metų. Tiesa, sukonstruotą gražuolį jis iš pradžių buvo priverstas registruoti Estijoje, nes mūsų šalyje tai būtų kainavę kelissyk brangiau. Jau tuo laiku vien už stabdžių sistemos ekspertizę Lietuvoje reikėjo sumokėti 2–3 tūkst. eurų. Kita privaloma ekspertizė – vairo sistemos –  Lietuvoje iš viso neatliekama. Todėl panevėžietis pirmiausia savo sukonstruotą automobilį nugabeno į Estiją. Ten perpus pigiau atlikus būtinas ekspertizes jis buvo įregistruotas. Vėliau, jau turėdamas pirminę estišką registraciją, meistras savo kūrinį be problemų įregistravo ir Lietuvoje.

Įdomu, kad techninei apžiūrai neseniai buvo parengtas savadarbis lietuviškas automobilis "Luodis". Tiesa, tai istorinis Molėtų technikos muziejaus eksponatas, galintis dalyvauti ir eisme.

Policijos komentaras

N.Daunoravičiaus pažeidimo esmė – vairuodamas nustatytų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, kurios techninės charakteristikos pakeistos, t.y. vietoje gamintojo nustatytų ratlankių ir padangų sumontuoti traktoriaus ratlankiai su padangomis, kurie išsikiša iš už transporto priemonės gabaritų (kėbulo), vairuotojas dalyvavo viešajame eisme važinėdamas gyvenvietės gatvėmis, taip demonstruodamas savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius. Taip pat jis naudojosi mobiliojo ryšio priemone (telefonu) rankomis, Vilniaus mieste, Savanorių prospekto ir Liepsnos gatvių sankirtoje, priekiniais automobilio ratais užvažiavo ir sustojo ant šaligatvio, kai galinė automobilio dalis liko važiuojamojoje kelio dalyje (sankryžoje), tuo trukdydamas pėsčiųjų ir transporto priemonių eismui, Savanorių prospekto ir Naujosios Riovonių gatvės sankryžoje, sukdamas į kairę ir keisdamas važiavimo kryptį, nerodė įspėjamųjų posūkių šviesos signalų. Šiais savo veiksmais vairuotojas kėlė realų pavojų eismo saugumui, savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Pažeisti KET 9, 15, 20, 82, 150.5, 150.8, 150.10, 223 punktų reikalavimai. Atsakomybė taikyta pagal ANK 420 str. 2 d., 415 str. 2 d., 417 str. 1–3 dalis.