Įvykis Švedijoje

LAT atstovė Rimantė Kraulišė informavo, kad Transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ieškovas, Biuras) prašė teismo priteisti beveik 24 tūkst. eurų nuostolių atlyginimą iš atsakovo, neįvykdžiusio pareigos apdrausti transporto priemonę PTPVCAD.

Žala buvo padaryta, kai Švedijoje nenustatyti asmenys pagrobė ir panaudojo atsakovui priklausančią transporto priemonę – ja išdaužė parduotuvės vitrinos stiklą, įsilaužė vidun ir pagrobė prekių.

Švedijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą ir pareiškė reikalavimą Biurui.

Biuras, sumokėjęs Švedijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą sumą dėl padarytos žalos, pareiškė reikalavimą atsakovui.

Atsakovo argumentai

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, konstatuodamas, kad Biuras nepateikė įrodymų, jog pagal Švedijos teisę transporto priemonių valdytojų atsakomybė taikoma be kaltės ir įrodymų dėl priežastinio ryšio tarp patirtos žalos ir atsakovo veiksmų (transporto priemonės neapdraudimo).

Kai transporto priemonės savininkas neįvykdo įstatyme nustatytos pareigos, laikoma, kad jis nesielgė rūpestingai ir apdairiai.

Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms pažymėdamas, kad byloje nepateikta įrodymų, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovui buvo padaryta žala, o atsakovo prievolės apdrausti transporto priemonę neįvykdymas nesusijęs su Švedijoje įvykusiu įvykiu. Bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovas dalyvavo atliekant neteisėtus veiksmus ar buvo suteikęs kitiems asmenims teisę pasinaudoti jam priklausančia transporto priemone.

Kasaciniame skunde Biuras kėlė klausimą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės už tai, kad jis nevykdė įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę PTPVCAD.

Atsakovo nuomone, jo atsakomybės nekilo, nes, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, apdrausti privaloma tik naudojamą transporto priemonę, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiuo atveju transporto priemonė nebuvo eksploatuojama, be to, ji buvo neteisėtai užvaldyta kitų asmenų.

Kas numatyta ESTT?

Kasacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos PTPVCAD įstatymo nuostatomis ir atsižvelgdamas į ES Teisingumo Teismo (ESTT) formuojamą praktiką, konstatavo, kad pareiga apdrausti transporto priemonę PTPVCAD negali būti siaurinama tik iki pareigos nenaudoti ir neleisti kitam asmeniui naudoti neapdraustos transporto priemonės.

Ši pareiga visa apimtimi sutampa su Biuro pareiga kompensuoti žalą tuo atveju, jei transporto priemonė nebuvo apdrausta. Tai reiškia, kad kuo siauriau aiškinama pareiga apdrausti, tuo mažesnė tampa nukentėjusiajam garantuojama apsauga. Ši pareiga neišnyksta tik dėl to, kad transporto priemonės savininkas nebeketina jos vairuoti ir laiko ją pastatęs privačioje teritorijoje.

Toks platus pareigos apdrausti aiškinimas atitinka gana plačią transporto priemonių eismo koncepciją, įtvirtintą ES teisėje.

ESTT naujausioje jurisprudencijoje sąvoka "transporto priemonių eismas" apima ir tokią situaciją, kai aikštelėje stovinčios transporto priemonės keleivis, atidarydamas transporto priemonės dureles, kliudo šalia stovinčią kitą transporto priemonę ir ją apgadina, taip pat situaciją, kai pastato privačiame garaže pastatyta transporto priemonė užsidegė ir sukėlė gaisrą, o gaisro priežastis – šios transporto priemonės elektros sistema. Kilus gaisrui buvo padaryta žala šiam pastatui, nors minėta transporto priemonė nebuvo pajudinta iš vietos daugiau nei 24 valandas iki gaisro.

Ieškinys – pagrįstas

Biuras reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, reiškia už specialiame įstatyme – TPVCAPD – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę, kurios įprastinė vieta yra Lietuvoje, pažeidimą.

Transporto priemonės savininkui, pažeidus šią specialiuoju įstatymu nustatytą pareigą, kyla vienas iš įstatyme nustatytų teisinių padarinių – civilinė atsakomybė, t.y. Biuras įgyja teisę reikalauti, kad transporto priemonės savininkas jam atlygintų pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdymu padarytą žalą, o transporto priemonės savininkui tenka pareiga Biurui atlyginti tokią žalą.

Biuras turi teisę reikšti reikalavimą savininkui nepriklausomai nuo to, kad jis nėra atsakingas (jam nekyla civilinė atsakomybė) už eismo įvykį, kuriuo buvo padaryta žala nukentėjusiam asmeniui.

TPVCAPD įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas ir transporto priemonės kaip didesnio pavojaus šaltinio specifika lemia, kad iš transporto priemonės savininko yra reikalaujama elgtis itin rūpestingai ir atsakingai. Todėl tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas neįvykdo įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę PTPVCAD, laikoma, kad jis nesielgė rūpestingai ir apdairiai.

Tik išimtiniais atvejais savininkui gali būti netaikoma ar mažinama atsakomybė. Vien tai, kad už eismo įvykį yra atsakingas trečiasis asmuo, nėra pakankamas pagrindas transporto priemonės savininkui atsakomybės netaikyti ar atleisti nuo jos.