Tačiau ne visi vairuotojai žino, kaip automobiliuose įdiegtas ekologines sistemas prižiūrėti. Tad ar brangu būti nekenkti aplinkai, jei vairuoji dyzelinį automobilį?

Šiuolaikiniai "Euro 6" standarto reikalavimus atitinkantys automobiliai turi kompleksines išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemas. Vis dėlto svarbiausi dyzelinių automobilių komponentai, atsakingi už taršos mažinimą, išlieka du: tai katalizatorius ir kietųjų dalelių filtras. Ką jie atlieka ir kokios priežiūros reikalauja?

Papildomas bakas

VGTU Transporto inžinerijos fakulteto docentas dr. Alfredas Rimkus paaiškino, kad katalizatorius – korėtas elementas, turintis tauriųjų metalų, kurie paskatina išmetamosiose dujose esančių teršalų neutralizavimo reakcijas. Būtent jame toksiški cheminiai junginiai – azoto oksidas (NOX), anglies monoksidas (CO) ir nesudegę angliavandeniliai (CH) – išskaidomi į netoksiškus elementus: gryną azotą, vandens garus ir CO2 dujas.

Šiuolaikiniuose dyzeliniuose automobiliuose dažniausiai naudojamos selektyviosios katalitinės redukcijos (SCR) sistemos, kuriose prieš katalizatorių įpurškiamas karbamido tirpalas "AdBlue". Dėl jo beveik visi degimo metu variklyje susidarę azoto oksidai virsta aplinkai nekenksmingu azotu ir vandens garais.

Tačiau vairuotojams reikia rūpintis, kad šio skysčio nepritrūktų – lengvieji automobiliai, sunaudoja 0,5–1,5 l "AdBlue" skysčio 1 000 km. Jo kaina siekia iki 1 euro už litrą, o automobilis, kaip baigiantis degalams, perspėja apie reikalingą papildymą.

A.Rimkus taip pat pastebi, kad dėl SCR sistemų atsiranda papildomų gedimų tikimybė, ypač šaltuoju laikotarpiu. Todėl, siekiant supaprastinti automobilių eksploataciją, tobulinamos katalizatorių sistemos, nenaudojančios "AdBlue". Kita vertus, SCR technologija, jei reguliariai vyksta kietųjų dalelių filtro regeneracija, naudojami kokybiški degalai ir alyva, leido pailginti šio filtro keitimo intervalą iki maždaug 300 tūkst. km ir sumažinti eksploatacijos kainą.

Išdegina pats automobilis

Kietųjų dalelių filtras (angl. "Diesel particulate filter", DPF), priklausomai nuo neutralizavimo sistemos konfigūracijos, gali būti sumontuotas atskirai arba integruotas į bendrą katalizatorių bloką. Jo pagrindinė paskirtis – sulaikyti iš variklio išmetamus suodžius.

"Filtre susikaupus tam tikram dalelių kiekiui ir sumažėjus DPF pralaidumui, suodžiai yra išdeginami į CO2 ir pelenus. DPF regeneracijai į cilindrą arba išmetimo kolektorių papildomai įpurškiama dyzelino, kuris degdamas pakelia temperatūrą dalelių filtre iki apie 600 laipsnių Celsijaus. DPF užsikimšimo problemų dažnai atsiranda, kai automobilis ilgą laiką važinėja trumpais atstumais, variklis iki galo  neįkaista, smarkiai užsikemša oro filtras. DPF savaiminei regeneracijai aktyvuoti ir sėkmingai atlikti reikia, kad variklis ilgesnį laiką veiktų aukštais sūkiais", – pastebėjo A.Rimkus.

Kai kurie automobilių gamintojai numatę specialius degalų priedus (jais automobilis papildomas techninės priežiūros metu), kurie padeda DPF regeneracijai vykti sparčiau, kokybiškiau ir esant žemesnei  temperatūrai, dėl to pailgėja DPF tarnavimo laikas.

Kietųjų dalelių filtro problemas kai kurie "auksarankiai" siūlo spręsti tiesiog jį pašalinant – tai atliekama fiziškai išmontuojant suodžių filtrą ir koreguojant variklio elektroninio valdymo bloko programą.

Ką daryti, jei sugenda?

Planinių apžiūrų metų šios sistemos specialios priežiūros nereikalauja, nes jos kuriamos taip, kad tarnautų kuo ilgiau, tačiau, kaip ir visas detales, priklausomai nuo ridos ir vairavimo stiliaus, gali tekti remontuoti arba pakeisti. Keisti rekomenduojama tik naujais elementais, nes jų netinkamas veikimas prognozuoja įvairius kitus gedimus: gali sumažėti automobilio galia, išaugti degalų sąnaudos, DPF regeneracijai skirti degalai gali patekti į alyvą ir bloginti jos kokybę. Įvairių sutrikimų gali lemti vairavimo įpročiai. Pavyzdžiui, kai dyzeliniai varikliai eksploatuojami trumpais intervalais, nepakankamai juos įšildant, jie veikia mažais sūkiais ir nesudaromos galimybės sistemoms savaime išsivalyti.

Labai svarbu laiku reaguoti į automobilio prietaisų skydelio perspėjimus ir taisyti tai, kas sugedo. Prie taršos mažinimo taip pat prisideda įvairios diegiamos technologijos: išmetamųjų dujų recirkuliacijos, labai aukšto slėgio įpurškimo sistemos, daugiasluoksniai oro įsiurbimo kolektoriai, temperatūros valdymo sprendimai ir kt. Tačiau tai nėra jų pirminė paskirtis, o ir specialios priežiūros jie nereikalauja.

"Auksarankiai" kenkia visiems

Nors kai kuriuos elementus įmanoma tik pakeisti naujais, iš dalies atkurti DPF filtro funkcionavimą galima ir pasinaudojus įvairiais mechaninio, cheminio plovimo būdais, kuriuos siūlo specializuoti servisai.

"Kietųjų dalelių filtro problemas kai kurie "auksarankiai" siūlo spręsti tiesiog jį pašalinant – tai atliekama fiziškai išmontuojant suodžių filtrą ir koreguojant variklio elektroninio valdymo bloko programą. Tačiau tai yra neteisėta, kadangi automobilių techninės apžiūros reikalavimai draudžia eksploatuoti automobilius, kurie neturi DPF ir kitų teršalų neutralizavimo sistemų, kai jos neveikia ar yra pažeistos", – pabrėžia VGTU ekspertas A.Rimkus.

Vidaus degimo varikliai išmeta plataus diapazono pavojingų kietųjų dalelių: nuo stambių, 10–2,5 mikrometrų skersmens, iki smulkių 2,5–0,1 mikrometrų ir net nanodalelių, mažesnių nei 0,1 mikrometrų. Smulkios kietosios dalelės gali prasiskverbti į kvėpavimo sistemą, o nanodalelės gali patekti ir į kraujotaką arba giliai į vidaus organus, todėl kelia didžiausią pavojų žmonių sveikatai. Ekspertas priduria, kad perkant naudotą dyzelinį automobilį reikėtų atkreipti dėmesį, ar jo išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema funkcionuoja tinkamai, kadangi aplinkos taršą mažinančios sistemos atkūrimas gali sudaryti didelę dalį perkamo automobilio kainos.