Lietinga vasara ir artėjantis rudens sezonas vėl grasina užtvindyti Kauno gatves. Po vandeniu atsidūrusios duobės ne vieną vairuotoją privers ne tik keisti ratus, bet ir remontuoti apsemtą variklį.

Laužanti jėga

„Plaukė“, „atsigėrė“, „nardė“ – tokiais epitetais draudimo ekspertai ir variklių mechanikai įvardija hidrosmūgį patyrusį automobilį. Hidrosmūgis apibrėžiamas, kaip variklio kritinis gedimas, kurį sukelia į jį patekęs vanduo. Meteorologai pripažįsta, kad dėl klimato pokyčių, liūčių sezonas vis plečiasi.

Įprastai dirbančio variklio cilindruose degalai yra suspaudžiami ir, įvykus sprogimui, sudega. Čia patekus vandeniui jis nesudega, o suspaustas deformuoja viršutinę variklio dalį, sulaužo švaistiklius ir pagrindinį veleną. Dažniausiai automobilio varikliui yra būtinas kapitalinis remontas.

„Stiprus atogrąžų liūtis primenantis lietus anksčiau nebuvo dažnas reiškinys Baltijos šalių regione, todėl retas vairuotojas žino, kaip reikėtų elgtis apsėmus automobilį, kaip saugiai įveikti apsemtus kelio ruožus“, – pasakojo draudimo bendrovės „If“ Lietuvos transporto žalų grupės vadovas Ernestas Goliančikas.

Anot jo, didžiausios klaidos, kurias daro šalies vairuotojai, – pernelyg greitai važiuojama per apsemtus kelio ruožus, bandoma užvesti užtvindytus automobilius.

Tiesa, smarki liūtis priskiriama nenugalimų jėgų kategorijai, tad, įvykus tokiai nelaimei, žalos atlyginimo iš savivaldos institucijų prisiteisti neįmanoma. Pasiseks tik tiems, kurių automobilis draudžiamas kasko draudimu – paprastu draudimu apdraustų transporto priemonių savininkams žala nebus atlyginama.

Geriau nevažiuoti

Draudimo bendrovėse tokio įvykio nuostoliai, priklausomai nuo automobilio amžiaus ir klasės, gali svyruoti nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių litų. Kai kurių kalbintų automobilių mechanikų teigimu, paprastas apsemto automobilio remontas vidutiniškai kainuoja apie 5 tūkst. litų. Jei apsemtą automobilį avantiūristiškai bandoma eksploatuoti toliau, nuostolių suma gali išaugti kelis kartus.

Ekspertai ironiškai pataria, kad geriausias būdas apsaugoti savo automobilį nuo priverstinio remonto – apskritai nevažiuoti apsemtu keliu. Vis dėlto, jeigu galimybės pakeisti maršrutą nėra, būtina įvertinti apsemto ruožo, kuriuo teks važiuoti, vandens lygį. Jokiu būdu negalima ryžtis važiuoti apsemtu keliu, jeigu vandens lygis viršija 30 cm.

Važiuojant per vandenį pirmiausia rizikuojama pažeisti guolius, stabdžius, elektros instaliaciją ar net sugadinti variklį. Baloje gali slėptis ir pavojinga duobė ar šulinys be dangčio, kyla pavojus apgadinti ratus, važiuoklę ar kėbulą.

Jeigu lietaus vanduo stipriai apsėmė stovintį automobilį, negalima bandyti transporto priemonės užvesti. Pirmiausia nukentėjusią transporto priemonę reikia gerai išdžiovinti – tam gali prireikti mažiausiai dviejų parų. Vėliau automobilį patariama gabenti į servisą, kad specialistai viską įvertintų, ir, tik jiems leidus, galima užvesti variklį.

Nemalonūs prisiminimai

„Važiavau Kaunakiemio gatve, kai staiga prasidėjo smarki liūtis. Kanalizacija tokio srauto vandens nepajėgė nutekinti ar buvo užsikimšusi, tad jo lygis pradėjo kilti labai sparčiai. Galvojau, kad pervažiuosiu patvinusią vietą. Variklis užgeso, o mano klaida buvo, kad dar jį bandžiau užvesti – susproginėjo vožtuvai“, – kaunietis Edmundas prisiminė prieš kelerius metus jam nutikusią analogišką bėdą.

Su Edmundu važiavusi sutuoktinė pasakojo, kad to košmariško vaizdo nepamiršo iki šiol. „Su siaubu prisimenu tą bejėgiškumo jausmą, kai pro plyšius į saloną ėmė skverbtis purvinas vanduo, o elektronika valdomo automobilio langų ir durų buvo neįmanoma praverti“, – pasakojo Jūratė. Moteris susirangė ant sėdynės, aukščiau pakėlė rankinę ir laukė pagalbos.

„Jaučiausi taip, tarsi semtų kanalizacijos vanduo“, – nemalonius įspūdžius prisiminė Jūratė.

Laimei, mobiliojo ryšio telefonai neišėjo iš rikiuotės ir pavyko prisiskambinti į techninę pagalbą teikiančią įmonę. Jos atstovai pažadėjo atvažiuoti, tačiau nuteikė, kad reikės palaukti. Prieš tai jie buvo iškviesti gelbėti kitų vandenyje mirkstančių automobilių.

Laukdami pagalbos uždarame automobilyje, kauniečiai ne juokais išsigando, kad netrukus ims stigti deguonies. Panikos apimta moteris prisipažino galėjusi sau padėti tik vienu būdu – mažiau kvėpuoti.

Automobilyje įstrigusiai porai išsivaduoti pavyko tik tada, kai atvyko techninė pagalba, kuri ištempė transporto priemonę iš vandens. Po to automobilis buvo užkeltas ant keltuvo ir nuvežtas prie namų. Ten paaiškėjo, kad vanduo buvo apsėmęs visą variklį.

Teko pirkti naują

Nutempus mašiną pas meistrus, su varikliu teko atsisveikinti ir pirkti naują.

Privalomasis draudimas vyrui taip nieko negalėjo padėti, nes tokia liūtis priskiriama nenugalimai jėgai, kurios nuostolius dengia tik kasko draudimas.

Pasakodamas savo istoriją, Edmundas teigė vengiantis amerikietiškų automobilių, kurie dažnokai būna pigesni už europinius analogus. Praūžus tokioms nenugalimoms jėgoms, kaip potvyniai, tornadai, dauguma automobilių parvežami į Europą. Išdžiovinti ir išvalyti tokie skenduoliai gerai tarnauja tik kelis mėnesius, tačiau vėliau pradeda streikuoti jų elektronika, nes oksiduojasi laidai.

Specialistai pataria, prieš perkant tokį automobilį, atkreipti dėmesį į priekinius žibintus – jei automobilis skendęs, dažnai jose matyti žemių ar smėlio.

Ekstremalieji įvykiai ir situacijos

Dažniausiai po tokių įvykių ir būna užtvindomos gatvės

2011 m. šalyje užregistruoti 19 tūkst. 874 įvykiai (incidentai), 436 ekstremalieji įvykiai ir 6 ekstremalios situacijos (1 – valstybės lygio, 5 – savivaldybės lygio).

Daugiausia ekstremalių įvykių buvo Kauno (149), Marijampolės (92), Vilniaus (84) ir Klaipėdos (67) apskrityse.

80 proc. visų gamtinės kilmės ekstremalių situacijų Lietuvoje sukelia hidrometeorologiniai reiškiniai.