Nesaugiausia – Kaune

Draudimo bendrovės BTA ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio teigimu, 2020 m. užfiksuotų vagysčių iš automobilių mažesnis skaičius gali būti susijęs su kone visus metus taikytais įvairiais karantino ribojimais.

"Žmonės dažniau leido laiką namuose ir rečiau vykdavo į svečius, restoranus, kino teatrus, naktinius klubus, tad ir automobiliai buvo rečiau paliekami nesaugiose vietose, kur jiems kiltų grėsmė būti spontaniškai apvogtiems. Vis dėlto stambesnių, akivaizdžiai suplanuotų iš anksto, o ne atsitiktinių vagysčių skaičiai beveik nemažėjo. Pasikeitė tik tokiais atvejais ilgapirščius dominantys objektai: anksčiau dažniausiai būdavo kėsinamasi į naujesnius ir prabangius BMW bei "Porsche" markių automobilius, o 2020-aisiais šalia jų atsirado ir "Mercedes Benz", – sakė A.Žiukelis.

Daugiausia vagysčių iš automobilių bendrovė BTA pastaraisiais metais fiksuoja Kaune, po jo rikiuojasi Vilnius ir Panevėžys. Skirtingų miestų ilgapirščiai nusitaiko ir į skirtingų markių automobilius: Vilniuje daugiausia apvagiami BMW, Kaune – "Volkswagen" ar "Mercedes Benz", Panevėžyje – BMW ir "Toyota".

Draudimo bendrovės statistika rodo, kad taip pat dažnai įsibraunama į "Audi", "Volvo", "Lexus" markių automobilius.

Vilniuje daugiausia apvagiami BMW, Kaune – "Volkswagen" ar "Mercedes Benz", Panevėžyje – BMW ir "Toyota".

Paklausa ir pasiūla

BTA ekspertas tvirtina, kad nelegalias veiklas skatina paklausos ir pasiūlos santykis.

"Jei po automobilio avarijos, prireikus detalių, jas norima įsigyti kiek įmanoma pigiau ir nėra atsižvelgiama į jų kilmę, atsiranda vogtų detalių paklausa ir taip įsisuka ratas. Dažnas pirkėjas apie tai, kad detalės gali būti vogtos, neretai žino ar bent nujaučia. Ypač kai jos perkamos ne oficialiai veikiančiose prekybos vietose, o pagal skelbimus, iš privataus pardavėjo, kuris negali nurodyti jų kilmės. Kol žmonės remontuos automobilius atsižvelgdami tik į žemą kainą, automobilių detalių vagystės nesibaigs", – aiškino A.Žiukelis.

Dažnai automobilio šeimininkai patiria žalą ne tik dėl pavogtų daiktų ar detalių, bet ir jas vagiant – kartais apgadintos automobilio detalės būna brangesnės. Tokių įsilaužimų žalos gali būti didesnės nei 5 tūkst. eurų.

Mažesnių ir spontaniškų vagysčių atveju žalos paprastai nesiekia 1 tūkst. eurų. Tokiais atvejais ilgapirščiai dažniausiai skuba, tad griebia arba tai, ko jiems labiausiai reikia, arba daiktus, itin traukiančius akį.

Būna, kad net ir iš ganėtinai senų automobilių pavagiami vairai, oro pagalvės, grotuvai, nuimami valytuvai ar veidrodėliai.

Ilgapirščiai – sekliai

Vis dėlto labai dažnai vagišių tikslas būna ne paties automobilio detalės, o jame palikti daiktai: fotoaparatai, telefonai, planšetės, vaikiškos kėdutės, piniginės.

Pernai ilgapirščiai iš automobilių salonų vogė ne tik įvairius išmaniuosius įrenginius, bet ir statybinius bei automobilių remonto įrankius.

"Anksčiau tokių atvejų beveik nepasitaikydavo, o pernai tokios vagystės buvo ganėtinai dažnos. Stambūs įrankiai dažniausiai paliekami ne salone, o bagažinėje, tad peršasi išvada, kad vagys juos nugvelbia ne atsitiktinai, o prieš tai kurį laiką stebėję kiemus, automobilius, žmonių veiklą. Vertėtų tokius įrankius visada parsinešti į namus, net jei ir atrodo, kad saugu juos palikti automobilio bagažinėje, – mūsų duomenys rodo, kad tai ne visada yra tiesa", – pabrėžė A.Žiukelis.